Kas

Tai straipsnio Kažkas tęsinys.

Egzistuoja amžinasis Kažkas. Kažkas visada egzistavo. Kažkas neturi pradžios. Jeigu tas Kažkas turi kokių nors poreikių, tai jis pats gali juos patenkinti. Jam nereikia nieko kito tam, kad jis galėtų egzistuoti. Ir jis negali sukurti ko nors, kas lygus jam ar už jį stipresnis. Bet kas, ką jis sukurtų, niekada nebus amžina. Taigi amžinasis Kažkas negali sukurti kito amžinojo Kažko. Jis visada bus didingesnis už bet ką kitą, kas egzistuoja.

Apsvarstykime, ar amžinasis Kažkas gali būti keliaasmenis? Galbūt. Tarkime, kad visada buvo penki amžinieji Kažkas. Jeigu taip būtų, tuomet visas tas penketas būtų vienodai galingas ir amžinas. Visi amžini, visi niekieno nesukurti, visi galintys daryti, ką tik nori. Tai mums dar kartą parodo, jog kokybė, o ne kiekybė, yra svarbiausia problema.

Tad ką mes žinome apie amžinąjį (-uosius) Kažką? Jis nėra vienas. Nes egzistuoja dar kai kas. Pavyzdžiui, Jūs. Dabar paklauskite savęs, ar Jūs esate amžinaisis (-ieji) Kažkas. Jei taip, tai Jūs neturite pradžios, jokių poreikių, kurių pats negalite patenkinti, ir viską, ką įmanoma padaryti, Jūs galite atlikti. Ar Jūs toks? Jeigu ne, tai Jūs tikrai esate kai kas kitas, o ne amžinasis Kažkas.

Bet grįžkime prie didelio, tamsaus, tuščio kambario. Tarkime, kad kambaryje yra viena vandenilio ir viena azoto molekulė. Aiškumo dėlei tarkime, kad tai amžinieji Kažkas. Jie visada egzistavo. Viskas, ką tik galima padaryti, gali būti įvykdyta šių molekulių.

Tad jos nusprendžia padaryti ką nors kita, nes jos vienintelės, kas tik egzistuoja kambaryje. Bet palaukit mintėlę, ar gali vandenilis ir azotas ką nors nuspręsti? Tam, kad jie būtų amžinieji Kažkas, jie privalo sugebėti priimti sprendimus.

Pagalvokime apie tai. Amžinasis Kažkas turi pasirinkti padaryti ką nors. Amžinasis Kažkas yra amžinas. Jis visada egzistavo nepriklausomai nuo nieko. Dar svarbiau, jis vienas egzistavo. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad joks įvykis negalėjo atsitikti be amžinojo Kažko ištarto „Taip“.

Amžinasis Kažkas yra vienintelis tuo metu. Tad vienintelis dalykas, kuris gali pakeisti tą situaciją, kad amžinasis Kažkas yra vienas, yra pats amžinasis Kažkas. Negali būti jokios jėgos be jo, nes jis vienintelis egzistuoja.

Be to, jei viena vandenilio ir viena azoto molekulė yra amžinieji Kažkas, jokia išorės jėga negali jų paveikti. Jie vienintelė jėga, kuri tuo metu egzistuoja. Kaip ir vienintelė jėga, egzistuojanti tuo metu, tos molekulės yra vienintelės, galinčios pakeisti šią padėtį. Neegzistuoja niekas, kas, gal net netyčia, galėtų paveikti jas tam, kad atsirastų dar kažkas.

Kas nors kitas negali atsirasti tiesiog netyčia. Kodėl? Nes tam, kad tai įvyktų, „atsitiktinumas“ turi jėga pralenkti vandenilio ir azoto molekules. Bet jos yra vienintelis dalykas, egzistuojantis tuo metu. Viskas, kas gali įvykti, turi būti atlikta šių molekulių. „Atsitiktinumas“ yra kažkas kitas. Kažkas kitas negali turėti daugiau galios nei amžinasis Kažkas. Tiesą sakant, toje stadijoje „Atsitiktinumas“ dar net neegzistuoja.

Jei „atsitiktinumas“ yra tai, kas nesusiję su amžinuoju Kažkuo, tai jis neegzistuoja, nebent jį sukelia amžinasis Kažkas. Bet netgi, jei „atsitiktinumas“ ir buvo sukeltas amžinojo Kažko, „atsitiktinumas“ (kažkas kitas) visada bus menkesnis nei amžinasis Kažkas.

Taigi, jei kas nors ir atsirastų, tai įvyktų tik amžinojo Kažko pastangomis ir valia. Kas nors kitas gali atsirasti dėl atsitiktinai tik, jei atsitiktinumas būtų prieš tai sukeltas Kažko. Bet pats „atsitiktinumas“ negali būti sukeltas atsitiktinai. Jis turi būti sukeltas amžinojo Kažko laisva valia.

Ką tai mums sako apie vandenilio ir azoto molekules? Kad jos nėra amžinieji Kažkas, jos yra amžinieji asmenys. Jos turi laisvą valią, t.y. jos turi sugebėjimą rinktis. Be to, jos yra asmenybės.

Bet kodėl mes nusprendėme, kad amžinasis Kažkas sugeba rinktis? Grįžkime prie tuščio kambario, kuriame yra tik vandenilio ir azoto molekulės, metaforos. Jos yra amžinieji Kažkas. Jos vienintelės egzistuoja tame kambaryje. Ir taip buvo amžinai.

Jos egzistuoja visiškai nepriklausomai nuo nieko kito. Tam, kad jos išliktų, joms nieko kito nereikia. Todėl, jei jos sukurs ką nors kito, tai atliks ne dėl to, kad tai reikia padaryti (pavyzdžiui, iš savisaugos instinkto, kaip elgiasi gyvūnai). Taip pat, jei jos sukurs kažką kitą, tai nebus tik atsitiktinumas – nebent jos pirma sudarys „atsitiktinumą“. „Atsitiktinumas“ yra jėga, bet amžinieji Kažkas (dvi molekulės) yra vienintelė egzistuojanti jėga.

Be to, molekulės negali būti paprasti mechanizmai. Bet kokios mašinos yra pastatytos ir suprogramuotos kokios nors išorinės jėgos. O molekulės (amžinieji Kažkas) yra vienintelė egzistuojanti jėga. Nėra jokios jėgos be jų. Jei jos sukurs kažką kitą kambaryje, šio kūrimo priežastis turėtų būti susijusi su jomis, nes jokia kita jėga neegzistuoja. Nieko kambaryje nėra, tik jos.

Jos nėra verčiamos padaryti ką nors nei vieno iš šių dalykų: instinktų, atsitiktinumo, būtinumo ar kieno kito valios. Jos nėra kontroliuojamos ko nors kito. Kad ir ką jos daro, tai daro dėl savų priežasčių.

Tad priežastis gali būti tik jų laisva valia. Jos turi pasirinkti sukurti kažką kitą arba niekas kitas neegzistuos. Jos pasiliks vienos tame kambaryje amžinai tol, kol apsispręs ką nors sukurti. Jos turi sugebėti daug daugiau nei tik turėti galią sukurti kažką kitą. Jos privalo – kažkuriuo momentu, kuris skiriasi nuo kitų momentų, kai jos egzistavo vienos, – apsispręsti savo galią panaudoti sukurti kažką kitą.

Jei jos neturi valios (kaip teniso kamuoliukas, kurį aptarėme praeitame straipsnyje), tai jų galia niekada nebūtų panaudota sukurti kažką kitą. Jų galia būtų naudojama tik tam, kad jos toliau egzistuotų. Ir jos būtų vienos amžinai.

Amžinasis Kažkas amžinai buvo vienas. Bet turi būti priežastis, kodėl amžinasis Kažkas nusprendė tą situaciją pakeisti. Jei kas nors kitas egzistuoja, tai tik todėl, kad amžinasis Kažkas nusprendė pakeisti tokią situaciją. Jei priežastis kažkam kitam atsirasti nėra amžinasis Kažkas, tai kažkas kitas niekada neatsirastų. O amžinasis Kažkas buvo viskas, kas egzistavo.

Bet mes žinome, kad egzistuoja dar kai kas. Todėl amžinasis Kažkas turi sugebėjimą nuspręsti panaudoti savo jėgą. Jis privalo turėti sugebėjimą pasirinkti sukurti kažką kitą nei jis pats. Kadangi jis turi valią, amžinasis Kažkas yra asmeniškas. Tai reiškia, kad amžinasis Kažkas yra iš tiesų amžinasis Asmuo.

Tas amžinasis Asmuo nėra kontroliuojamas išgyvenimo instinkto, jis neturi poreikių ir negali nustoti egzistuoti. Be to, amžinasis Asmuo nėra sukurtas atsitiktinumo, nebent tik pats gali sukurti „atsitiktinumą“. „Atsitiktinumas“ yra jėga, kuri turi būti sukelta amžinojo Asmens, arba ji negali egzistuoti. Galiausiai, amžinasis Asmuo nėra mechanizmas. Nėra jokios kitos išorinės jėgos, kuri priverstų ar suprogramuotų jį padaryti ką nors.

Jei norite skaityti toliau šį straipsnį, skatykite Kas2.