IEŠKOTI
Saugi vieta užduoti klausimus
apie gyvenimą ir Dievą
apie gyvenimą ir Dievą
IEŠKOTI
Tai yra itin pagarbaus turinio straipsnis, kuriame siekiama BE kritikos, nukreiptos į kitas religijas, papasakoti apie Jėzų kiekvienam, kuris nori apie Jį sužinoti.
Šiame straipsnyje atsakysime į šešis klausimus:
Pradžiai pateikiame keletą eilučių iš Biblijos: „Iš tiesų sakau jums: kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, kol viskas išsipildys.“1
Dievo žodis neišnyks. Viskas, kas pateikta jame, bus pilnai įvykdyta. Biblija vėl sako: „Dangus ir žemė praeis, bet mano žodžiai nepraeis.“ 2
Taip pat: „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui.“3 Visi rankraščiai yra įkvėpti Dievo.
Ir „žolė nuvysta, žiedas nukrinta, bet mūsų Dievo žodis išlieka per amžius.“4
Turime paklausti savęs: „Ar Dievas gali apsaugoti savo žodį? Ar Dievas gali išpildyti šiuos teiginius, kad jo žodis niekada nedings ir niekada neliks neįgyvendintas?“
Ar Dievas gali tai padaryti? Taip, žinoma. Tai yra Dievo žodis visiems žmonėms. Ar mes galime kaltinti patį Dievą, sakydami, kad Jis negalėjo jo apsaugoti nuo pakeitimo?
Niekas nebuvo pakeista. Tai tik gandai.
Korane nesakoma, kad Biblija buvo pakeista. Priešingai, jame pagerbiama tiek Tora, tiek Biblija. Jame daug kartų minima Tora ir ,,Zabur” (Senasis Testamentas ir psalmės) ir ,,Injil” (Naujasis Testamentas).
Islamui prasidėjus 7-ajame amžiuje, 600 metų po Jėzaus Kristaus, Biblija buvo pripažinta kaip tikra.
Tau gali kilti klausimas: ar Biblija pasikeitė nuo 7-ojo amžiaus? Ne. Viskas, ką tau reikia daryti, tai lyginti dabartinę Bibliją su Biblija parašyta prieš daugybę metų.
Galime rasti baigtas Biblijas, siekiančias 300 metų po Kristaus, kurios parašytos šimtus metų prieš Koraną. Keletą iš jų gali rasti Londono muziejuje, Vatikane bei kitose vietose. Jei lyginsite dabartinę Bibliją su Biblija, parašyta 300 metų po Kristaus, dabartinė Biblija bus tokia pat kaip tada.
Ar žinojai, kad šiandien egzistuoja 25 000 ranka rašytų Naujojo Testamento dalių kopijų? Istorikai, palyginę tuos rankraščius, padarė išvadą, kad dabartinis Naujasis Testamentas bent 99,5 % atitinka originalą. Jokio pokyčio.
(0,5 % skirtumas atsirado dėl rašybos, bet jokio pokyčio reikšmei nepadaryta.)
Beje, tikriausiai žinote, kad visai neseniai archeologai atrado Negyvosios jūros rankraščius. Jie buvo rasti Kumrano urvuose, šalia šiaurės vakaruose esančio Negyvosios jūros krašto.
Tyrėjai palygino dabartinę Bibliją su rastąja ir jos buvo labai panašios, beveik 100 % identiškos.
Neleiskite niekam jūsų įtikinti, kad laikui bėgant originalus Naujasis Testamentas arba Biblija buvo pakeisti. Tai nėra istoriškai tikslu.
Biblija nebuvo pakeista.
Gerai, bet kaip galite paaiškinti, kad turime keturias Evangelijas? Ar tai nėra skirtingi raštai, besiskiriantys vienas nuo kito?
Taip, yra keturios Evangelijos: pagal Matą, Marką, Luką ir Joną Naujajame Testamente. Jie padeda įrodyti, kad Biblija niekada nebuvo suklastota. Tai - keturi liudijimai, keturi Jėzaus gyvenimo pristatymai: ką jis sakė ir darė.
Įsivaizduokite, kad vienas arba du, arba keturi žmonės matė automobilio avariją gatvės kampe. Ir kiekvieno buvo paprašyta pateikti teismui savo rašytinį liudijimą apie įvykusį eismo įvykį. Ar manote, kad kiekvienas pateiks identišką liudijimą, žodis į žodį? Žinoma, kad ne. Kiekvienas pateiks autentišką liudijimą pagal tai, ką jis arba ji matė. Taip ir nutiko, kai kiekvienas iš jų rašė apie Jėzų, jie pateikė Jėzų per savo prizmę.
Teisinė sistema šimtus metų rėmėsi liudijimais. Ir kai nagrinėjami svarbūs klausimai, negali vienas prieštarauti kitam. Dažnai reikia daugiau nei vieno liudytojo. Štai teiginys iš Naujojo Testamento, cituojamas iš Senojo Testamento: „Jau trečią karą keliauju pas jus. ,,Dviejų ar trijų liudytojų lūpomis bus patvirtintas kiekvienas žodis”.“5
Buvo ne tik keturi liudijantys apie Jėzų, kurie ir parašė Evangelijas, bet ir daug daugiau liudininkų: Jokūbas, Paulius, Judas, Petras ir kiti parašiusieji likusias Naujojo Testamento knygas.
Jonas sakė: ,,Kas buvo nuo pradžios, ką girdėjome ir savo akimis regėjome, ką matėme ir mūsų rankos lietė, tai skelbiame apie gyvenimo Žodį”6 Jie matė Jėzų savomis akimis. Todėl ir rašė tai, ką matė.
O kaip su kitais vertimais, kuriais yra parašyta Biblija?
Biblija buvo parašyta hebrajų ir graikų kalbomis. Bet kuri Biblija, nesvarbu, kuriais metais ji būtų išleista, ji visada bus originalo vertimas iš hebrajų ir graikų kalbų. (Biblijos niekada neverčiamos iš anglų kalbos į anglų kalbą. Jos visada yra verčiamos iš originalo kalbos.)
Kai kurios Biblijos yra perfrazuotos, bet nėra keičiami vertimai. Ir jos yra identifikuojamos kaip perfrazuotos. Tačiau vertimu laikoma tik tos Biblijos, kurios yra verčiamos iš originalių tekstų hebrajų ir graikų kalbomis.
Biblijos tekstai hebrajų ir graikų kalbomis išversti į tūkstančius kalbų. Kodėl? Todėl, kad Dievas nori, jog kiekvienas žmogus pasaulyje žinotų apie išganymą.
Ir Bibliją nėra sunku išversti. Kai kurios Biblijos dalys yra poetiškos (Patarlės, Saliamono giesmė, Psalmės), tačiau Biblijos pagrindinė dalis yra parašyta labai paprasta kasdienine kalba. Ją nesunku išversti. Biblija yra tiesmuka ir paprasta, o tai yra dar viena priežastis ja pasitikėti.
Štai tikra istorija.
„Vieną dieną man paskambino mano sūnus. Jis buvo kitoje šalyje, didžiulio greitkelio viduryje, automobilio eismo įvykyje. Kita mašina įsibedė į jo automobilį ir ją apsuko 180 laipsnių. Automobilis sustojo greitkelio viduryje prieš eismą.“
Jis sakė: „Tėti, man viskas gerai, bet ką dabar daryti?“
Jis pakliuvo į bėdą. Jam reikėjo pagalbos. Manote, kad tai yra geriausias laikas apipilti jį poetinėmis žinutėmis? Pasidalinti poema, kurią išmokau? Ne.
Ko gero, geriausia tiesiog sakyti: „Jonai, štai ką tau reikia daryti. Tu pakliuvai į didelę bėdą ir štai kaip gali iš jos išsikapstyti.“ Ir tai yra tikroji Biblijos prasmė. Žmonija pakliuvo į bėdą, keliauja į pragarą, nes visi nusidėjo ir prarado Dievo palaimą. Ir mums reikia paprastos išsigelbėjimo žinutės. Biblija pasako, kaip mums gali būti atleista, kaip galime atkurti ryšį su Dievu, kuris prasidės dabar ir truks amžinai. Tai žinutė, keičianti mūsų gyvenimus.
Ar Dievas nori, kad mes iš pradžių tikėtumėme judaizmu, paskui persiverstume į krikščionybę, o paskui - į islamą?
Ne. Dievas nori, kad mes būtumėme nuoseklūs. Jo tikslas niekada nebuvo kurti religiją.
Nuo pat Abraomo, Dievas buvo atviras mums, kad mes galėtumėme užmegzti ryšį su juo. Santykiai, ne religija, yra Dievo galutinis mūsų sukūrimo tikslas.
Pažvelkime į pradžią nuo Adomo ir Ievos. Jie palaikė tiesioginį ryšį su Dievu ir visi jų poreikiai buvo patenkinti.
Bet tada Adomui ir Ievai pasirodė velnias gyvatės pavidalu ir juos suviliojo. Deja, jie pasirinko tikėti velniu ir nepakluso Dievo prašymams. To pasekoje, Adomo ir Ievos ryšys su Dievu nutrūko.
Bet, ar žinote, ką Dievas iškart pasakė velniui? Dievas pasakė, kad moters vaikas yra velnio priešas. Dievas teigė, kad velnias džiaugsis daline pergale, palikdamas mėlynes ant vaiko kulno. Tačiau vaikas kirs lemiamą atkirtį, sudaužydamas velnio galvą.
Štai:
„Tada Viešpats Dievas tarė gyvatei: „Kadangi taip padarei, esi prakeikta tarp visų gyvulių ir laukinių žvėrių. Tu slinksi pilvu ir dulkes ėsi per visa savo gyvenimą! Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, ir tarp tavo sėklos ir moters sėklos. Jis sutrins tau galvą, o tu gelsi jam kulną.“7
Velnias džiaugsis trumpalaike pergale, sužeisdamas moters palikuonio kulną.
Kas yra vienintelis vyras, gimęs iš moters, bet ne iš vyro ir moters per visą mūsų istoriją? Jėzus, Marijos Sūnus, tiesa?
Velnias sužeis moters palikuonio kulną. Bet palikuonis nukirs velnio galvą. O vienintelis būdas nužudyti gyvatę yra nukirsti jos galvą.
Ką tai reiškia? Tam yra tik vienas paaiškinimas.
Velnias nutarė nukryžiuoti Jėzų: jo pėdos ir rankos buvo prikaltos. Bet Jėzus kirto velniui atgal. Nukryžiuotas Jėzus nugalėjo velnią. Jėzus sumokėjo už visas žmonijos nuodėmes, siūlydamas atleidimą kiekvienam ir būdą iš naujo kurti santykius su Dievu.
Pranašas Izaijas rašė apie šį palikuonį:
„Jis paniekintas ir žmonių atmestas, skausmų vyras, negalią pažinęs.
Mes slėpėme nuo jo savo veidus, jis buvo paniekintas, ir mes jį nieku laikėme
Tikrai jis nešė mūsų negalias ir sau pasiėmė mūsų skausmus. O mes laikėme jį nubaustu, Dievo ištiktu ir pažemintu.
Jis buvo sužeistas už mūsų kaltes ir sumuštas už mūsų nuodėmes. Bausmė dėl mūsų ramybės krito ant jo; jo žaizdomis esame išgydyti.
Mes visi buvome paklydę kaip avys, kiekvienas ėjome savo keliu. Bet Viešpats uždėjo ant jo visus mūsų nusikaltimus.“8
Apie ką kalba pranašas Izaijas? Tai labai aišku. Jis kalba apie Jėzų. O kada tai buvo parašyta? Daugiau nei 700 metų prieš Jėzų Kristų.
Nuo pat pradžios per tūkstančius metų Dievas visuomet sakė, kad Jėzus ateis ir mirs, visai kaip skaitome Izaijo knygoje. Ką galvotumėte apie Dievą, jei paskutinę akimirką jis būtų apsigalvojęs? Kas, jei tūkstančius metų kalbėjęs apie Jėzų, Dievas pakeistų savo nuomonę ir Jėzus nebūtų miręs už mus? Dievas nekeičia savo nuomonės.
Dievas yra dvasia. Ir Jėzus yra Dievo Sūnus tik dvasine prasme, o ne fiziškai.
Jei kas nors sako: „Tu esi Kedro Sūnus“ - tai reiškia, kad tas žmogus yra iš Libano. O jei iš Egipto: „Tu esi Nilo Sūnus“. Sakyti, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, reiškia sakyti, kad Jėzus yra iš Dievo. Tai kaip pavadinimas. Kai Marijai pasirodė angelas, jis jai tarė: „Šventasis, kuris tuoj gims, bus vadinamas Dievo Sūnumi“. Tai tik pavadinimas. Krikščionys netiki, kad Dievas galėjo turėti lytinius santykius su moterimi.
Izaijas sakė: „Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas. Ant jo peties viešpatavimas, jis bus vadinamas Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis.“9
Jis yra Dievas, tapęs žmogumi per Mariją. Jis Dievas ir Sūnus tuo pat metu, gimęs iš nekaltosios mergelės Marijos.
Kodėl manote, kad Dievas leido Jėzui gimti iš nekaltosios Marijos?
Gimti iš moters, o ne iš vyro ir moters reiškia, kad jis įžengė į šį pasaulį be Adomo ir Ievos nuodėmės. Kai Adomas ir Ieva nusižengė, jie perdavė savo nuodėmingą prigimtį iš vienos kartos į kitą per savo vaikus iki mūsų.
Mes visi gimstame kaip nusidėjėliai. Mes gimstame linkę elgtis pagal save, o ne pagal tai ko nori Dievas. Mes visi nusižengiame. Dėl to pranašas Deividas šaukė: „Aš kilau iš savo mamos nuodėmės“. Mes visi gimėme su nuodėme. Mes visi gyvename kaip nusidėjėliai ir mums visiems reikia atleidimo.
Bet, kad Jėzus galėtų išpirkti mūsų nuodėmes, jam reikėjo turėti kitokią prigimtį. Jam reikėjo gimti be jokios nuodėmės iš Dievo Dvasios vadinamos Šventąja Dvasia. Izaijas sakė: „Jame nėra jokios apgaulės.“ Jis be nuodėmės.
Rankraščiuose teigiama, kad Dievas pasirodė Mozei degančio krūmo pavidalu. Jis kalbėjo iš dangaus, kai kreipėsi į Abraomą. Kas pasakė, kad Dievas negali įgauti žmogiškojo pavidalo, kad atskleistų save mums?
Kaip Dievas patikrino Abraomą? Jis paprašė Abraomą nuvesti savo sūnų prie aukuro. Kai jie kopė į kalną, sūnus paklausė: „Kur yra auka?“ Abraomas atsakė: „Dievas ją pramatys. Jis pasirūpins auka.“ Ir Dievas davė avinėlį, kurį Abraomas tada paaukojo Dievui.
Žiūrėkite į nuoseklią Dievo siunčiamą žinutę.
Dievas pasigaili; jis išsaugojo Abraomo sūnų su vienu avinėliu.
Išėjimo knygoje ir vėl pastebime avinėlio svarbą. Išėjimo knygoje Dievas įspėja savo žmones Egipte apie tai, kaip Jis smogs egiptiečiams. Jei tie, kurie tiki Dievu, ant savo durų staktos paliks avinėlio kraujo, Dievo siųstas mirties angelas praeis juos ir jie bus išgelbėti nuo mirties. Tikinčiųjų tauta buvo išgelbėta vienu ėriuku.
Kunigų knygoje vėl minimas avinėlis. Kiekvienais metais kunigui yra įsakoma išsivesti vieną avinėlį iš miesto ir paaukoti jį už Dievu tikinčiųjų sielas. Kasmet vienas avinėlis išgelbsti vieną žmogų.
Tuomet girdime Jono Krikštytojo kreipimąsi į minią ir kalbant apie Jėzų: „Pažvelkite! Tai- Dievo avinėlis, kuris atpirks pasaulio nuodėmes!“10 Vienas avinėlis išgelbės pasaulį už tuos, kurie juo tiki.
Kas būtų nutikę, jei Abraomas nebūtų paklausęs Dievo balso arba nebūtų tikėjęs Jo žodžiu? Tikrai taip, jo sūnus būtų nužudytas!
Kas, jei žmonės netikėjo Dievu ir nepatepė avinėlio krauju savo durų staktų?
Taigi, iškyla klausimas. Apie 2000 metų atgal Jėzus, Dievo avinėlis, buvo nukryžiuotas ir atidavė savo gyvenimą už jus. Mums yra aiškiai pasakyta: „O Dievas mums parodė savo meilę tuo, Kristus mirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai.“11
Geras klausimas. Štai pavyzdys, padėsiantis atsakyti į šį klausimą.
Tarkime, kad turime vazą. Joje nėra nei gėlių, nei vandens. Joje vien tik oras. Koks skirtumas tarp oro vazos viduje ir oro išorėje? Vazoje esantis oras turi formą, tiesa? Tai tos pačios sudėties oras, bet oras vazoje turi formą.
Jei paimsime tą vazą ir mesime ją į sieną, kas nutiks orui, esančiam jos viduje? Ar jis mirs? Ne, oras negali mirti. Vaza gali subyrėti į tūkstančius dalelių, bet orui nieko neatsitiko, jis tik praras savo formą.
Kai Jėzus mirė ant kryžiaus, jo kūnas mirė, bet Jėzaus dvasia, Dievo dvasia, niekada nemiršta. Dievas įgavo žmogaus pavidalą ir pasirodė Jėzumi. Jis perėmė žmogaus pavidalą, bet Jėzus visada buvo daugiau nei žmogus.
Ant kryžiaus Jėzus sumokėjo už mūsų nuodėmes ir pašalino barjerą, kuris skyrė mus ir Jį. Dėl jo mirties, mes galime gyventi taikoje su Dievu. Nors mes buvome kalti, Dievo teisybė buvo pilnai įgyvendinta Jėzaus, Dievo Avinėlio, kentėjusio dėl mūsų, auka. Ir Dievo meilė buvo pilnai parodyta Jėzaus pasiaukojimu atiduoti savo gyvenimą už mus.
Jūs galbūt sakysite: „Tai neteisinga.“ Ir būsite teisūs. Mes nenusipelnėme, kad Jėzus už mus mirtų. Bet tai buvo Dievo sumanyta išeitis mums. Ar mes galime Dievui nurodyti, kaip turi būti?
Jėzus sumokėjo mūsų mirties bausmę, kad mes neturėtumėme mirti už savo nuodėmes. Jis nori, kad mes palaikytumėme ryšį su juo, pažintumėme jo meilę ir turėtumėme amžinąjį gyvenimą.
Dar viena istorija. Tikra istorija, kuri padės suprasti, ką Jėzus padarė dėl mūsų.
Gyveno teisingas teisėjas, kuris neėmė kyšių. Jis tiesiog buvo doras. Buvo pagauta moteris ir jam atvesta. Jai grėsė bausmė: mirtis arba didžiulė pinigų suma, kurios ji neturėjo.
Teisėjas jos paklausė: „Ar tu esi kalta ar ne?“
Ir ji pravirko: „Jūsų Kilnybe, negaliu sumokėti šios baudos. Negaliu sumokėti šios pinigų sumos. Pasigailėkite manęs.“
Teisėjas tarė: „Aš tavęs klausiu, ar esi kalta, ar ne? Ar prisipažįsti?“
Galiausiai jauna moteris prisipažino: „Taip, Jūsų kilnybe, aš esu kalta.“
Jis tarė: „Tuomet turi sumokėti baudą. Gali pasirinkti: mirti arba sumokėti pinigus. Ir jis baigė bylą.“
Ji pradėjo šaukti, aimanuoti ir buvo išvesta iš teismo salės į kalėjimą. Teisėjas nusiėmė drabužius ir išėjo iš teismo. Nuėjęs iki iždo, sumokėjo visus turimus pinigus, kad išpirktų tą merginą. Kodėl? Dėl to, kad jis labai mylėjo merginą. O ta išpirka buvo sumokėta už jo dukterį, viskuo, ką jis turėjo.
Kai teisėjas nusivilko drabužius, jis tapo kaip bet kuris kitas žmogus. Lygiai taip pat padarė ir Jėzus. Jis paliko dangų, nusirengė kilnumo drabužius ir tapo kaip bet kuris kitas žmogus. Ir jis mirė už mus, todėl nuodėmės daugiau nebeslėgs mūsų ir mes nebūsime amžinai atskirti nuo Dievo.
Visi pranašai teigė, kad Jėzus ateis ir mirs už pasaulio nuodėmes. Jėzus yra vienintelė žmonijos viltis turėti amžinąjį gyvenimą.
Grįžtant į pradžią prie Adomo ir Ievos, Dievas pasakė velniui, kad moters palikuonis nukirs velnio galvą ir žmonijos nuodėmės bus išpirktos. Jėzaus mirtis ir prisikėlimas nugalėjo velnio valdžią. Jėzus nugalėjo nuodėmę, mirtį ir mūsų atskyrimą nuo Dievo, suduodamas lemiamą smūgį velniui.
Yra tik vienas Dievas. Štai mums žinoma tiesa apie Dievą:
Dievas yra amžinas: jis egzistavo, egzistuoja dabar ir egzistuos visada.
Dievas yra šventas: be jokių trūkumų, tobulas.
Dievas yra tiesa: jo žodis nekinta, yra patikimas ir teisingas.
Dievas yra dabar: čia ir visada.
Dievas yra galingas: jo galia neturi ribų.
Dievas yra visažinis: jis visada viską žino.
Dievas yra kūrėjas: niekas, ko jis nesukūrė, neegzistuoja
Yra tik vienas Dievas ir viskas, kas pateikta aukščiau, yra tiesa. Tai žinome, nes Raštai atskleidžia tiesą apie Dievą. Jis pasirinko, kad žmonija apie jį žinotų ir save jai atskleistų.
Rankraščiuose taip pat atskleidžiama, kad Jėzus turi lygiai tokius pačius bruožus kaip Dievas ar jo dvasia; kaip pavyzdį, galime pateikti jo amžinumą.
Rankraščiuose apie Jėzų rašoma: „Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per Jį atsirado, ir be Jo neatsirado nieko, kas yra atsiradę“12
Taip pat: „Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos kūrinijos pirmagimis, nes Juo sutverta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima; ar sostai, ar viešpatystės, ar kunigaikštystės, ar valdžios, visa sutverta per Jį ir Jam.”13
Bet, jei yra tik vienas Dievas, kaip Jėzus gali būti irgi Dievas?
Žemėje gyvename trijų dimensijų pasaulyje. Kiekvienas žmogus turi aukštį, plotį ir gylį. Du žmonės gali atrodyti panašiai. Jie gali turėti panašius pomėgius, panašias profesijas, tačiau žmogus negali būti toks pat, kaip kitas žmogus. Jie yra skirtingi žmonės.
Tačiau Dievas, gyvena be jokių trijų dimensijų visatos ribų. Jis yra dvasia ir jis neišmatuojamai sudėtingesnis nei mes. Štai todėl Jėzus Sūnus gali būti kitoks nei Tėvas ir tuo pat metu toks pat.
Biblija aiškiai kalba apie Dievą Sūnų, Dievą Tėvą ir Dievą Šventąją Dvasią, tačiau tuo pat metu ji aiškiai teigia, kad yra tik VIENAS Dievas. Jei pasitelktumėme matematiką, tai nebūtų: 1+1+1=3. Tai būtų: 1x1x1=1. Dievas yra vienas.
Kai Izaijas tarė: „Pats Viešpats duos jums ženklą. Štai mergelė taps nėščia, pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanueliu.“14 Emanuelis pažodžiui išvertus reiškia: „Dievas su mumis“.
Jėzus sakė, kad pažįstant jį, galima pažinti Dievą. Pamatyti jį - reiškia matyti Dievą. Tikėti Juo - reiškia tikėti Dievu.
Norėdami sužinoti daugiau apie Jėzaus gyvenimą ir kaip jis įrodė savo teiginius, skaitykite straipsnį: „Ne aklas tikėjimas“.
Tačiau yra dar kai kas, ką turėtumėte žinoti apie Dievą. Jis myli tave ir tavimi rūpinasi.
Jėzus mums sako: „Kaip mane Tėvas pamilo, taip ir Aš jus pamilau. Pasilikite mano meilėje! Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip Aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku Jo meilėje. Aš jums kalbėjau, kad jumyse liktų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų “.15
Jėzus kviečia mus: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu. Imkite ant savęs mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes Aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą.“16
Visos tos pastangos, kad būtų padaryta užtektinai dėl Dievo… Jėzus mums siūlo naują laisvę. Mes patiriame jo meilę ir esame iš naujo motyvuoti jį patenkinti. Tai nekyla iš baimės, bet iš džiaugsmo pažįstant Jį.
Vienas iš Jėzaus sekėjų, Paulius, tai patyrė ir pabrėžė:
„Ir aš įsitikinęs, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei galybės, nei dabartis, nei ateitis, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje.“17
Jei norėtum suprasti, ką Jėzus tau siūlo, skaityk straipsnį: „Ne aklas tikėjimas“.
| ► | Kaip galite bendrauti su Dievu… |
| ► | Aš turiu klausimą… |
(1) Mato 5:18 (2) Mato 24:35 (3) 2 Timotiejui 3:16 (4) Izaijo 40:8 (5) 2 Korintiečiams 13:1 (6) 1 Jono 1:1 (7) Pradžios 3:14,15 (8) Izaijo 53:1-6 (9) Izaijo 9:6 (10) Jono 1:29 (11) Romiečiams 5:8 (12) Jono 1:2,3 (13) Kolosiečiams 1:15,16 (14) Izaijo 7:14 (15) Jono 15:9-11 (16) Mato 11:28-30 (17) Romiečiams 8:38,39
