IEŠKOTI
Saugi vieta užduoti klausimus
apie gyvenimą ir Dievą
apie gyvenimą ir Dievą
IEŠKOTI
Anonimas
Yra toks posakis: „Geriausias planas yra pasipelnyti iš kitų žmonių kvailumo“. Apie tai ir rašoma šiame straipsnyje. Noriu su jumis pasidalinti keletu dalykų, kuriuos išmokau (nors ir nelengvai) apie merginas ir santykius. Tiksliau sakant, aš trumpai užrašiau dešimt priežasčių, kodėl aš planuoju pradėti lytinius santykius tik po vestuvių.
Tuo metu, kai studijavau koledže, ne kartą patyriau jausmą, kurį vadinau „meilės pagiriomis“. Po to, kai permiegodavau su mergina, kitą rytą visuomet jausdavau tuštumą. Tai yra kažkas, ko nepamatysi per televizorių ar filmą, bet tai nutinka dažnai. Po to, kas įvykdavo, būdavo tuštuma ir apgailestavimas.
„Meilės pagirios“ man buvo keistas reiškinys, nes, kai mokiausi koledže, seksas buvo mano „dievas“. Kaip daugelis vyrų aš apie tai mąsčiau ryte, vidurdienį ir naktį. Taigi jūs įsivaizduotumėte, kad patys lytiniai santykiai turėjo mane visiškai patenkinti, kad jie turėjo karūnuoti mano „dievo“ garbinimą. Tačiau dažnai po jų nebūdavo tikro pasitenkinimo.
Ar tu taip pat tai patyrei? Ar tu kada nors patyrei „meilės pagirias“? Jeigu taip, tu turėtum sustoti ir pagalvoti: „Kodėl taip yra? Kodėl seksas, jei jis man toks svarbus, suteikia tuštumo jausmą?“
Pamenu, kad dėl tos tuštumos aš jausdavausi sumišęs. Tada aš padariau tokią išvadą: „Man reikia daugiau sekso“. (Mes dažnai taip manome apie dalykus, kurie, tikimės, patenkins mus, tačiau nepatenkina. Pavyzdžiui, mes įsigyjame automobilį, kurio visada troškome, bet po kiek laiko jis jau mums atrodo tik „neblogas“. Vietoj to, kad suvoktume, jog automobilis negali mūsų patenkinti, mes dažniausiai klystame manydami: „Na, aš manau, kad tai nebuvo tinkamas automobilis. Kitas automobilis man suteiks ilgalaikį pasitenkinimą.“)
Tačiau tuštuma manęs neapleido. Taigi galų gale aš priėjau prie išvados, kad lytiniai santykiai iki santuokos nėra tokie puikūs kaip kalbama. Tai per daug išreklamuota. Tai nėra tai, ką filmai tvirtina esant. Jeigu taip būtų, tai seksas atneštų visišką pasitenkinimą. Tada nebūtų jokios „tuštumos“.
Aš supratau, kad merginos dažnai ne visai supranta, kas vyksta, kai kalbama apie seksą. Jų požiūris į visą šitą reikalą labai skiriasi nuo vaikinų požiūrio. Dažnai mergina pateisins seksą sakydama: „Bet aš jį myliu“, netgi jei ji ir nenori turėti lytinių santykių. Kodėl taip nutinka? Yra sakoma: „Merginos naudoja seksą tam, kad gautų meilę; vaikinai naudoja meilę tam, kad gautų sekso.“
Visa tai veikia taip – mergina įsivaizduoja, kad ji kažkada ištekės už šio vaikino, o vaikinas įsivaizduoja viską, ką jis nori padaryti su šia mergina prieš tai, kai jis sugrįš pas savo draugelius to papasakoti. Nors kažkas merginos viduje jai sako, kad taip elgtis yra teisinga, kažkas vaikino viduje sako jam priešingai, tačiau jis vis tiek taip elgiasi. Kodėl? Nėra abejonės, kad dėl fizinio malonumo, tačiau aš taip pat manau, kad ir dėl kitos priežasties – tai jam padeda pasijusti vyru. Tačiau tai yra ironiška, nes argi yra vyriška apgauti moterį?
Aš supratau, kad, kai tu gerbi moterį, tu taip pat gerbi ir save. Kodėl? Todėl, kad vieną dieną tu apgailestausi ir tas gailestis tęsis daug ilgiau nei malonumas. Filme „Rob Rojus“ pagrindinis veikėjas sako: „Garbė yra dovana, kurią vyras padovanoja pats sau.“ Kai tu gerbi moterį darydamas tai, ką savo širdyje žinai esant teisinga (t.y. tai, kas jai yra geriausia), tu gerbi pats save ir apsidraudi, kad tau nereikės gyventi su ilgalaikiu apgailestavimu.
Štai ką aš turiu omenyje: dauguma merginų, su kuriomis aš draugavau, dabar yra ištekėjusios už kitų vyrų. Kai įsivaizduoju save tų vyrų vietoje, aš gailiuosi dėl to, ką esu padaręs. Tiesą sakant, aš netgi norėčiau sau suduoti kumščiu į nosį už tai.
Taigi net nereikia sakyti, kad, kai aš susituoksiu, man nepatiks ta mintis, kad kažkas kitas elgėsi kaip norėjo su mano žmona. O ką tu manai apie tai? Ar tau patinka mintis, kad kažkas kitas mylėjosi su tavo žmona? Jeigu tu dabar turi merginą ir taip jautiesi, pagalvok, kaip dar labiau tas jausmas sustiprės, kai kažkada turėsi žmoną.
Tu netgi gali žengti dar vieną žingsnį į priekį. Ta mergina yra kažkieno dukra. O jeigu ji būtų mano dukra? O jeigu ji būtų tavo sesuo? Ar tu norėtum, kad kažkoks vaikinas kaip aš pasinaudotų ja? Dabar aš matau merginas iš kitos perspektyvos. Jos yra kažkieno kito būsima žmona, kažkieno kito dukra, sesuo.
Pavyzdžiui, koledže aš turėjau mylimąją, savo svajonių merginą. Su ja niekada nebūdavo nuobodu. Mudu tikrai tikome vienas kitam. Mes šiek tiek laukėme, tačiau po to mano iniciatyva pradėjome lytinius santykius.
Greitai seksas tapo mūsų santykių dėmesio centru. Aš nebenorėjau jos pažinti kitu aspektu. Taigi vietoj to, kad darytumėmės artimesni, mes iš tiesų pradėjome tolti vienas nuo kito. Štai ką aš turiu omenyje sakydamas, kad „seksas „nužudė“ mano geriausius santykius“. Žmonės gali bendrauti daugelyje skirtingų lygmenų – emociniame, protiniame, fiziniame, dvasiniame. Tačiau kai aš su savo mergina pradėjau bendrauti daugiausia tik fiziškai, tai pakenkė kitoms mūsų bendravimo sritims. Dėl to visi santykiai ėmė blogėti. Jeigu mes (aš) būtume laukę, galbūt ir šiandien dar būtume kartu.
Aš tai mačiau įvykstant nepaprastai daugeliui santykių – ne tik mano, bet ir kitų žmonių. Kokia to priežastis bandysiu paaiškinti vėliau.
Po to, kai aš pradėdavau lytinius santykius su mergina, man atsitikdavo du dalykai. Kai žiūriu į praeitį, aš galiu pasakyti, kad jie įvykdavo praktiškai kiekvieną kartą, nors aš tuo metu ir nesupratau to dėsningumo. Tie du dalykai buvo tokie: 1) aš prarasdavau pagarbą merginai (nors to ir nenorėjau); 2) ji pradėdavo nebepasitikėti manimi (nors ji to nenorėdavo).
Aš nežinau, kodėl taip įvykdavo, tačiau žinau tik tiek, kad taip įvykdavo. Galbūt tai tapo „sisteminiu dalyku“. Bet dėl vieno dalyko esu tikras – aš nesu toks vienintelis. Aš mačiau tai vykstant vėl ir vėl. Žinau, kad daug žmonių turi problemų santuokoje dėl to, kad buvo įsitraukę į lytinius santykius iki jos. Jie susituokia nejausdami pagarbos vienas kitam ir nepasitikėdami, o tai yra du būtini dalykai sveikai santuokai.
Aš pažįstu jaunavedžių porą, kurie lytiškai santykiauja rečiau nei kartą per mėnesį, nes jis jos negerbia ir ji tai žino, o ji nepasitiki juo, taigi dėl to ji nenori jam atsiduoti. Tai labai liūdna ir toks reiškinys yra labiau paplitęs, nei jūs galėtumėte numanyti. Tačiau viešai niekas nekalba apie tokius dalykus. Kai filmuose ir televizijoje vaizduojama, kaip poros užsiima seksu iki santuokos, tai taip pat niekada neparodoma. Niekas nenori pripažinti, jog tai vyksta, bet tai vyksta.
Kodėl? Todėl, kad aš susituoksiu turėdamas daugiau pagarbos jai, o ji – labiau pasitikėdama manimi. Vienas dalykas, kurį aš išmokau, yra šis: jei mergina nepasitiki vaikinu, ji nenori jam visiškai atsiduoti. Giliai širdyje jai net nepatinka būti su juo.
Tai veikia taip: kadangi „merginos naudojasi seksu, kad gautų meilę, o vaikinai naudojasi meile, kad gautų seksą“, tai pora turės lytinius santykius iki santuokos. Mergina tai daro norėdama išlaikyti santykius. Vaikinas tai daro, nes to nori daugiau nei pačių santykių. Tad po santuokos moteris turi tai, ko nori – įsipareigojimą iš vyro pusės. Taigi jai nebereikia lytinių santykių, kad gautų vyrą. Kadangi mergina gali būti užslėpusi apmaudą dėl to, jog vaikinas turėjo lytinius santykius su ja iki santuokos, jos dabar nebedomina seksas. O vaikinas, kuris nevertina savo žmonos, nes turėjo lytinius santykius su ja iki santuokos, vis dar nori sekso, tačiau ne kaip kažkokio patyrimo, kuris visiškai jį sujungtų su žmona. Tai tik seksas, ir ji tai supranta. Taigi seksualinis gyvenimas santuokoje tampa bjaurus.
Aš viso šito neišgalvojau. Dabar, kai jau esu baigęs koledžą ir kai dauguma žmonių aplink mane tuokiasi, aš matau tai vykstant nuolatos. Priešnuodis tam: laukimas santuokos, kad pradėtum lytinius santykius, suteiks vyrui daugiau pagarbos savo žmonai, o moteriai didesnį pasitikėjimą savo vyru. Galų gale jie turės geresnius ir dažnesnius lytinius santykius, nes jie labiau gerbs ir mylės vienas kitą.
Seksas, netgi jei mes jį vadiname „atsitiktiniu“, yra paslaptingas dalykas, kuris sukuria gilų ryšį tarp žmonių. Problema yra ta, kad kuo daugiau aš susijungiu su kitomis merginomis, tuo sunkiau man bus susijungti su savo būsima žmona. Tai tarsi lipniosios juostelės gabalėlis – kuo daugiau jį naudoji ant skirtingų paviršių, tuo mažiau jis limpa prie daiktų. Po kiek laiko jis nebelimpa prie nieko.
Jeigu aš susijungiu su kitomis merginomis iki santuokos, aš taip pat nebegalėsiu vieną dieną susijungti su savo žmona. Aš jos nebranginsiu taip, kaip būčiau galėjęs branginti, todėl aš jos nemylėsiu taip, kaip būčiau galėjęs mylėti. Kiekviena diena, kuri praeina man liekant ištikimam savo būsimai žmonai, reiškia, kad mano santykiai su ja bus geresni.
Keista, kad mūsų kultūra viešai pasmerkia neištikimybę, tačiau toleruoja ikisantuokinį seksą, netgi su keliais partneriais. Tai yra ironiška, nes jeigu iš lygties išimame laiką, ikisantuokinis seksas ir yra neištikimybė. Mes galime įsivaizduoti, kaip smarkiai neištikimybė gali pakenkti santuokai. Galbūt ikisantuokinis seksas turi beveik tokį patį rezultatą. Jis pakenkia potencialiam ryšiui tarp vyro ir moters.
Seksas yra skirtas tam, kad papildytų santykius, o ne taptų pačiu svarbiausiu jų aspektu. Štai ką aš atradau: tai turėtų būti glajus ant torto tada, kai visi kiti mūsų santykių aspektai klostosi gerai. Aš supratau, kad seksas bus geras tada, kai likusi santykių dalis yra gera. Todėl aš žinau, kad man nereikia miegoti su savo žmona, kad sužinočiau, ar mes esame lytiškai suderinami. Jeigu mes sutariame visose kitose srityse, seksas irgi bus geras.
Reikia dar kai ką pasakyti. Kitas dalykas, kurį aš manau „atradęs“ yra štai koks: kai seksas yra santykius nulemiantis faktorius, tai tikriausiai to pasekmė bus prastas seksas. Pagalvok apie tai. Jeigu tu savo lytinius santykius padedi po mikroskopu, visada juos teisdamas ir pagal juos spręsdamas apie santykius, tai pasmerkta nesėkmei. Tai tarsi buvimas kalėjime. Tu esi įkalintas tame, kas turėtų tave išlaisvinti, o ne apriboti.
Tačiau kai tu susikoncentruoji į kitas santykių dalis, o seksas nėra dėmesio centre, tada tu esi išlaisvintas ir gali gyventi daug malonesnį seksualinį gyvenimą, nejausdamas spaudimo visada tai atlikti įspūdingai (dėl to, kad taip ir nebus). Vis dėlto aš nemanau, kad kaip koledžo amžiaus suaugęs žmogus aš galėjau nesusikoncentruoti į seksą, nebent jo išvis nebūtų. Todėl aš manau, kad apskritai yra geriausia laukti.
Žinau, kad tu galvoji: „Taip, žinoma.“ Bet tai yra tiesa. Tiesą pasakius, tam tikru būdu seksas padėjo man atrasti kažką, kas yra pranašesnis už tai. Tas kažkas yra Dievas.
Išklausyk mane. Aš žinau, kad tai skamba nerealiai, tačiau visa tai nėra nesąmonė. Dievas sukūrė mus tokiu būdu, kad mes negalime būti visiškai patenkinti niekuo kitu, išskyrus Juo. Jis tai įmontavo į žmogišką sistemą ir į kiekvieno iš mūsų sistemą. Kaip vienas žmogus pasakė: „Kiekvieno žmogaus viduje yra Dievo suformuotas vakuumas, kurį tik Dievas gali užpildyti.“
Štai kodėl mes matome, kaip žmonės keičia karjeras, partnerius, madas ir kita – nes ieškodami visiško pasitenkinimo mes nusiviliame daiktais (ir žmonėmis), kurie mums to nepasiekė. Taigi mes juos išmetame ir pereiname prie kažko kito tikėdamiesi, kad juose rasime tą pasitenkinimą, kurio iš tiesų ieškome. Tačiau problema yra ta, kad mes niekada nerandame pasitenkinimo, nebent ateiname pas Dievą, nes tik Jis gali jį suteikti.
Dievas mus per daug myli, kad matytų, kaip mums tikrą pasitenkinimą teikia kažkas kitas nei Jis pats. Jis nori mums geriausio ir tai reiškia Jo paties. Niekas nėra svarbesnis už Dievą. Aš žinau, kad tai yra tiesa, nes aš pats tai atradau. Ta tuštuma, kurią aš turėjau po to, kai pirkdavau šį ir tą, po seksualinių linksmybių, po to, kai sudėjau visas pastangas, kad jausčiau pasitenkinimą gyvenime, baigėsi, kai aš pakviečiau Dievą į savo gyvenimą. Tiksliau sakant, kai pakviečiau Jėzų Kristų į savo gyvenimą. Jėzus Kristus sakė: „Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš“1. Šie žodžiai tapo tikrove mano gyvenime. Kai aš pradėjau santykius su Dievu, Dievo suformuotas vakuumas mano viduje buvo pagaliau užpildytas. Aš daugiau nebesijaučiau tuščias. Taigi Dievo pažinimas man suteikė gilesnį pasitenkinimo jausmą nei seksas.
Praėjo daug metų nuo to laiko, kai aš turėjau lytinių santykių. Norėčiau pasakyti, kad aš išlaukiau iki santuokos, tačiau negaliu. Aš turiu ko gailėtis (ir kaip sakiau anksčiau, tas gailestis tęsėsi daug ilgiau nei greitai praeinantys malonumai). Aš gailiuosi dėl to, kaip elgiausi su merginomis. Aš nerimauju dėl būsimos santuokos stabilumo. Tačiau Dievas padėjo man susitvarkyti su praeities poelgiais bei su mano rūpesčiais dėl ateities. Jis vis dar mane keičia ir jau nemažai manyje pakeitė.
Dievas taip pat man suteikė gebėjimą laukti iki santuokos, kad galėčiau vėl turėti lytinius santykius. Žinoma, kartais tai buvo kova, tačiau Dievas buvo pakankamai didelis, kad pervestų mane per ją. Viskas Jam yra įmanoma. Kiekvieną dieną, savaitę, kiekvienus metus, kurie praeina, aš žinau, kad kažkada turėsiu geresnę ir stipresnę santuoką, nes aš laukiau. Šiandien aš taip pat turiu stipresnį ryšį su Dievu, nes pasitikėjau Juo šioje man, kaip vyrui, nepaprastai svarbioje gyvenimo srityje.
Jeigu nori, kad tau vieną dieną pasisektų santykiuose kaip vyrui ir tėvui, geriausia, nuo ko gali pradėti, esi tu pats. Svarbiausia yra ne rasti tinkamą žmoną ar turėti tinkamus vaikus. Svarbiausi santykiai, kuriuos gali turėti ir kurie padarys tave geresniu vyru ir tėvu, yra santykiai su Dievu.
Dievas yra apskritai sekso, meilės ir santykių kūrėjas. Jis sukūrė šiuos dalykus, kad mes patirtume malonumą. Mes galime jais visiškai mėgautis, jeigu laikomės Jo sumanymo. Aš pastebėjau, kad Dievas „nemoralizuoja“. Jis be priežasties nesako „daryk tai“ arba „nedaryk to“. Kai Jis sako: „Nedaryk to“ (pavyzdžiui, lauk iki santuokos, kad turėtum lytinius santykius), Jis nesako to tam, kad man parodytų, kas čia viršininkas, bet sako tai dėl mano paties gerovės. Jis tai sako dėl to, kad žino, kaip Jis sukūrė mane kaip vyrą, kas man yra geriausia ir kas man suteiks daugiausia pasitenkinimo.
Šventajame Rašte rašoma, kad Jėzus Kristus buvo Dievas, kuris tapo žmogumi: „Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų“2. Jis buvo „Jo [Dievo] esybės tikslus atvaizdas“3. Trumpai tariant, Jėzus Kristus tiksliai atskleidė, koks yra Dievas. Taigi kaip mes pradedame santykius su Juo?
Dievas nuoširdžiai mus myli ir nori, kad mes pažintume Jį. Tačiau yra problema. Šiuo metu mūsų nuodėmė (mūsų nesugebėjimas tobulai mylėti Dievą ir kitus) yra tai, kas trukdo mums susijungti su Dievu.
Taigi Jėzus Kristus („Dievas kūne“) prisiėmė visas mūsų nuodėmes ant savo pečių, kai Jis noriai mirė ant kryžiaus už mus. Jis tai padarė tam, kad mums galėtų būti visiškai atleista ir kad mes būtume visiškai priimtini Dievui. Jis pasiaukojo: buvo sumuštas, pažemintas, nuplaktas ir nukryžiuotas dėl mūsų. Tada po trijų dienų Jis prisikėlė iš mirusių. Dabar Jis prašo mus atsiliepti į Jo auką pakviečiant Jį į savo gyvenimus.
Jėzus Kristus buvo pats vyriškiausias iš kada nors gyvenusių vyrų. Dažnai žmonės apie Jį taip nemano, tačiau tai yra tiesa. Taigi, kai tu prašai Jį ateiti į tavo gyvenimą, tu prašai Asmenį, kuris geriau nei kas kitas žino, ką reiškia būti vyru. Jis tau padės tapti tikru vyru – ne Holivudo versija, bet kažkuo, kas yra daug labiau pasitenkinęs gyvenime ir daug vertingesnis kitiems.
Kaip atrodo tikras vyras? Ar jis neatrodo kaip vilkas (kažkas, kas ieško naudos tik sau), vietoj to, kad būtų panašesnis į piemenį, kuris ieško gerovės kitiems? Kai tu augsi savo santykiuose su Kristumi, tu vis labiau atrasi, ką reiškia būti tikru vyru. Kristus pakeis tai, kaip tu mąstai apie moteris, ir tai, kaip tu elgiesi su jomis.
Tu gali pradėti santykius su Kristumi, kurie tęsis amžinai. „Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“4. Tikėjimas reiškia pasitikėjimą. Kai tu pasitiki Kristaus auka už tave, tu gali priimti amžinąjį gyvenimą – santykį su Dievu, kuris prasideda dabar ir kurį tu išlaikai per likusį savo gyvenimą. Jeigu tu dabar norėtum priimt sprendimą tam, kad įsileistum Kristų į savo širdį, čia parašytos gairės apie dalykus, kuriuos tu gali norėti nuoširdžiai pasakyti Dievui:
Brangus Dieve, aš išpažįstu, kad nusidėjau prieš Tave. Dėkoju, kad Tu būdamas ant kryžiaus prisiėmei visas mano nuodėmes. Aš noriu priimti Tavo atleidimą. Aš noriu pradėti santykius su Tavimi. Aš prašau, kad Tu ateitum į mano gyvenimą kaip mano Gelbėtojas ir Viešpats. Prašau padaryk mane žmogumi, kokiu Tu nori, kad aš būčiau.
Tam, kad gautum naudingų patarimų dėl draugystės su merginomis ir kad augtum pažindamas Dievą, gali skaityti evangelijas pagal Matą, Morkų, Luką ir Joną Šventajame Rašte.
| ► | Aš ką tik patikėjau savo gyvenimą Jėzui… |
| ► | Aš norėčiau pakviesti Jėzų į savo gyvenimą ir noriu apie tai sužinoti daugiau… |
| ► | Aš turiu klausimą… |
(1) Evangelija pagal Joną 6: 35 (2) Evangelija pagal Joną 1: 14 (3) Laiškas hebrajams 1:3 (4) Evangelija pagal Joną 3:16
