Pagal Marilyn Adamson
Ar mes galime pasitikėti, kad Dievas bus su mumis? Ar Jis iš tiesų yra tas, pas kurį galime ateiti tiek krizės, tiek ramybės metu?
Dievas yra visatos Kūrėjas, kuris trokšta, kad mes pažintume Jį. Štai dėl ko mes visi esame čia. Jis trokšta, kad mes pasitikėtume Jo stiprybe, meile, teisingumu, šventumu bei gailestingumu ir patirtume visa tai. Taigi visiems norintiems Jis sako: „Ateikite pas Mane“.
Skirtingai nei mes, Dievas žino, kas įvyks rytoj, kitą savaitę, kitais metais, kitą dešimtmetį. Jis sako: „Aš skelbiu dalykus nuo pat pradžios ir pasakau, kas dar nėra įvykę“.1 Jis žino, kas įvyks pasaulyje. Dar svarbiau yra tai, kad Jis žino, kas įvyks jūsų gyvenime, ir gali būti kartu su jumis, jeigu jūs pasirinkote priimti Jį į savo gyvenimą. Jis mums sako, kad Jis gali būti „mūsų prieglauda ir stiprybė, užtikrinta pagalba bėdoje“.2 Bet mes turime nuoširdžiai ieškoti Jo. Jis sako: „Kai manęs ieškosite visa širdimi, rasite“.3
Tai nereiškia, kad tie, kurie pažįsta Dievą, išvengs sunkių gyvenimo laikotarpių. Anaiptol. Kai teroristiniai išpuoliai sukelia kančią ir mirtį, tie, kurie pažįsta Dievą, taip pat kenčia. Tačiau Dievo artumas suteikia ramybės ir stiprybės. Vienas Jėzaus mokinys tokias situacijas apibūdino taip: „Mes visaip spaudžiami, bet nesugniuždyti; suglumę, bet nenusivylę; persekiojami, bet nepalikti; parblokšti, bet nežuvę“.4 Realybė mums sako, kad gyvenime susidursime su problemomis. Tačiau jeigu mes patiriame tas problemas pažindami Dievą, galime reaguoti į jas turėdami kitokį požiūrį ir stiprybę, kuri yra ne mūsų pačių. Nei viena problema nėra Dievui neįveikiama. Jis yra didesnis nei visos problemos, su kuriomis mes galime susidurti, ir mes nesame palikti vieni susidoroti su jomis.
Dievo Žodis mums sako, kad „Viešpats yra geras, tvirtovė nelaimės metu. Jis pažįsta tuos, kurie Juo pasitiki“5 ir kad „Viešpats yra arti visiems, kurie Jo šaukiasi, visiems, kurie Jo šaukiasi tiesoje. Jis išpildys norus Jo bijančių, jų šauksmą išgirs ir išgelbės juos“.6
Jėzus Kristus savo mokiniams sakė tokius guodžiančius žodžius: „Argi ne du žvirbliai parduodami už skatiką? Ir nė vienas iš jų nekrinta žemėn be jūsų Tėvo valios. Net visi jūsų galvos plaukai yra suskaičiuoti. Tad nebijokite! Jūs vertesni už daugybę žvirblių“.7 Jeigu jūs tikrai atsisuksite į Dievą, Jis rūpinsis jumis taip, kaip niekas kitas negali.
Dievas sukūrė žmoniją, kad ji turėtų galimybę pasirinkti. Tai reiškia, kad mes nesame verčiami bendrauti su Juo. Jis leidžia mums ne tik atmesti Jį, bet ir daryti kitokius blogus veiksmus. Jis galėtų mus priversti mylėti. Jis galėtų mus priversti būti gerais. Bet tuomet kokie gi būtų mūsų santykiai su Juo? Tai būtų ne santykiai, o priverstinis, visiškai kontroliuojamas paklusnumas. Vietoj to Jis mums davė žmogiškąjį orumą ir laisvą valią.
Iš prigimties mes linkę šaukti iš savo sielos gelmių: „Bet, Dieve, kaip Tu galėjai leisti, kad taip įvyktų?“
Kaip mes norėtume, kad Dievas elgtųsi? Ar mes norime, kad Jis kontroliuotų žmonių veiksmus? Teroristinių išpuolių atveju, koks galėtų būti priimtinas mirčių skaičius, kurias Dievas turėtų leisti?! Ar mes jaustumėmės geriau, jei Dievas leistų ne tūkstančiams, o šimtams būti nužudytiems? Ar mums būtų geriau, jei Dievas būtų leidęs tik vienam žmogui mirti? Tačiau jei Dievas sustabdytų bent vieno žmogaus nužudymą, daugiau nebebūtų pasirinkimo laisvės. Žmonės pasirenka ignoruoti Dievą, stoti prieš Jį, eiti savo keliu ir siaubingai elgtis su kitais žmonėmis.
Ši planeta nėra saugi vieta. Žmogus gali būti nušautas arba partrenktas automobilio, arba mums gali nutikti daugybė kitų dalykų šioje žiaurioje aplinkoje, vadinamoje Žeme, vietoje, kur ne visada paklūstama Dievo valiai.
Tačiau Dievas nėra priklausomas nuo žmonių, o mūsų laimei yra atvirkščiai - mes esame visiškai priklausomi nuo Jo. Tai yra tas pats Dievas, kuris sukūrė visatą su jos nesuskaičiuojamomis žvaigždėmis, tiesiog tardamas žodžius: „Teatsiranda šviesos dangaus tvirtumoje“.8 Tai yra tas Dievas, kuris sako, kad Jis „karaliauja tautoms“9. Jo jėga ir išmintis yra neribota. Nors mūsų problemos gali atrodyti neįveikiamos, mes turime nepaprastai galingą Dievą, kuris mums primena: „Aš esu Viešpats, kiekvieno kūno Dievas. Ar yra man kas nors per sunku?“10. Kažkokiu būdu Jis sugeba palaikyti nuodėmingų žmonių laisvę ir tuo pačiu metu įvykdyti savo valią. Dievas aiškiai sako: „Mano nutarimas pasiliks ir Aš padarysiu, ką esu numatęs“11. Mes galime rasti tame paguodą, jei savo gyvenime paklūstame Jam. „Dievas išdidiesiems priešinasi, o nuolankiesiems teikia malonę“12.
Dauguma iš mūsų, tiksliau mes visi, kartais pasirenkame priešintis Dievui ir Jo keliams. Palyginę save su kitais, juolab palyginę save su žmogžudžiais, mes galime laikyti save vertais pagarbos, mylinčiais žmonėmis. Tačiau jeigu mums tektų susitikti su Dievu, būdami išties sąžiningi savo širdyse, mes žinotume, kad esame nusikaltę. Kai mes kreipiamės į Dievą maldoje, argi mes nesame sustabdomi to jausmo, kad Dievas gerai žino mūsų mintis, veiksmus ir egocentriškumą? Mes savo gyvenimais ir veiksmais nutolome nuo Dievo. Mes dažnai gyvename taip, tarsi patys galėtume gerai valdyti savo gyvenimus be Jo. Biblija sako, kad „mes visi buvome paklydę kaip avys, kiekvienas ėjome savo keliu“13.
Kokios yra to pasekmės? Mūsų nuodėmės atskyrė mus nuo Dievo ir, kas baisiausia, bausmė už nuodėmes yra mirtis arba amžinas atskyrimas nuo Dievo. Tačiau Dievas sugalvojo būdą, kad mums būtų atleista, ir kad mes galėtume pažinti Jį.
Dievas atėjo į žemę, kad išgelbėtų mus, nes „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas“14.
Dievas žino skausmą ir kančią, su kuria mes susiduriame šiame pasaulyje. Jėzus paliko savo namų saugumą ir atėjo į tą nemalonią aplinką, kurioje mes gyvename. Jėzus pavargdavo, Jis žinojo, ką reiškia būti išalkusiam ir ištroškusiam, kovojo su Jam mestais kaltinimais ir buvo atstumtas šeimos bei draugų. Tačiau Jėzus patyrė daug daugiau nei tik kasdienius sunkumus. Jėzus - Dievo Sūnus žmogiška išvaizda noriai prisiėmė visas mūsų nuodėmes ir sumokėjo už mūsų mirties bausmę. „Mes iš to pažinome meilę, kad Jis už mus paguldė savo gyvybę“15. Jis patyrė kankinimą, lėtą merdėjimą, žeminančią mirtį uždūstant ant kryžiaus dėl to, kad mums būtų atleista.
Jėzus kitiems iš anksto sakė, kad Jis bus nukryžiuotas. Jis sakė, kad, praėjus trims dienoms po mirties, Jis vėl prisikels, įrodydamas, jog Jis yra Dievas. Jis nesakė, jog kada nors persikūnys (Kas tai žinotų, net jeigu Jis ir būtų tai padaręs?). Jis sakė, kad po trijų dienų po to, kai Jis bus palaidotas, Jis pasirodys fiziniame kūne tiems, kurie matė Jo nukryžiavimą. Tad trečią dieną Jėzaus kapavietė buvo rasta tuščia ir daug žmonių liudijo matę Jį gyvą.
Dabar Jėzus mums siūlo amžinąjį gyvenimą. Mes to nenusipelnėme. Tai yra mums siūloma Dievo dovana, kurią gauname, kai prašome Jo ateiti į mūsų gyvenimą. „Dievo dovana - amžinasis gyvenimas per Jėzų Kristų“16. Jeigu mes atgailaujame dėl savo nuodėmių ir atsisukame į Dievą, mes galime per Jėzų Kristų turėti amžinojo gyvenimo dovaną. Tai gana paprasta. „Dievas mums suteikė amžinąjį gyvenimą, ir tas gyvenimas yra Jo Sūnuje. Kas turi Sūnų, turi gyvenimą. Kas neturi Dievo Sūnaus, tas neturi gyvenimo“17. Jis nori ateiti į mūsų gyvenimus.
Kaip dėl dangaus? Biblija sako, kad Dievas „įdėjo amžinybę žmogui į širdį“18. Galbūt tai reiškia, kad mes savo širdyse žinome, kaip atrodytų geresnis pasaulis. Mūsų mylimų žmonių mirtis mus įtikina, kad kažkas yra ne taip šiame gyvenime bei šiame pasaulyje. Kažkur giliai savo širdyse mes žinome, kad turėtų būti daug geresnė vieta gyventi, kurioje nėra širdį draskančių sunkumų ir skausmo. Iš tiesų Dievas turi geresnę vietą, kurią siūlo mums. Ten viskas bus kitaip, nes ten Dievo valia bus vykdoma visą laiką. Tame pasaulyje Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo žmonių akių. Ten daugiau nebebus liūdesio, verksmo, mirties ar skausmo19. Ir Dievas per Šventąją Dvasią bus žmonėse ir jie daugiau nebenusidės20.
Teroristiniai išpuoliai yra tikrai siaubingi, bet atmesti amžinus santykius su Dievu, kuriuos jums siūlo Jėzus, būtų dar blogiau. Ne tik kalbant apie amžinąjį gyvenimą, bet ir šiame gyvenime nėra kitų tokių santykių, kuriuos būtų galima palyginti su Dievo pažinimu. Jis yra mūsų gyvenimo tikslas, mūsų paguodos šaltinis, mūsų išmintis sumaišties metu, mūsų stiprybė ir viltis. „Ragaukite ir matykite, kad geras yra Viešpats! Palaimintas žmogus, kuris Juo pasitiki.“21
Kai kurie žmonės yra pasakę, kad Dievas tėra ramentas. Tačiau labiau tikėtina, kad vien tuo ramentu mes ir tegalime pasitikėti.
Jėzus sakė: „Aš palieku jums ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne kaip pasaulis duoda, Aš jums duodu. Te nebūgštauja jūsų širdys ir te neišsigąsta“22. Jėzus sako, kad tie, kurie savo gyvenime pasitiki Juo, tarsi stato savo gyvenimą ant uolos. Nesvarbu, kokia krizė beištiktų jus šiame gyvenime, Jėzus gali išlaikyti jus stiprius.
Jūs dabar galite priimti Jėzų į savo gyvenimą. „Visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais“23. Tik per Jėzų Kristų mes galime sugrįžti pas Dievą. Jėzus sakė: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.“24 Jėzus kvietė: „Štai Aš stoviu prie durų ir beldžiu: jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, Aš pas jį užeisiu“25.
Dabar tu gali paprašyti, kad Dievas ateitų į tavo gyvenimą. Tai gali padaryti per maldą. Malda - tai nuoširdus pokalbis su Dievu. Tu gali šauktis Dievo, nors ir tokiais žodžiais:
„Dieve, aš savo širdyje nusisukau nuo Tavęs, bet aš noriu tai pakeisti. Aš noriu pažinti Tave. Aš noriu priimti Jėzų Kristų į savo gyvenimą ir priimti Jo atleidimą. Aš daugiau nebenoriu būti atskirtas(-a) nuo Tavęs. Nuo šios dienos būk mano gyvenimo Dievas. Ačiū Tau, Dieve.“
Ar tu ką tik nuoširdžiai kvietei Dievą į savo gyvenimą? Jeigu taip, tai tu turi ko laukti. Dievas žada, kad tavo dabartinis gyvenimas, pažįstant Jį, teiks daugiau pasitenkinimo26. Kur yra Dievas? Jis žada apsigyventi tavyje27. Jis tau duoda amžinąjį gyvenimą28.
Nesvarbu, kas nutiks pasaulyje aplink tave, Dievas gali tavimi pasirūpinti. Nors žmonės neina Dievo keliais, Dievas gali paimti siaubingas aplinkybes ir jas panaudoti taip, kad vis tiek būtų įvykdytas Jo planas. Dievas visiškai kontroliuoja pasaulio įvykius. Jeigu tu esi Dievo vaikas, tada tu gali pasitikėti Jo pažadu, kad „mylintiems Dievą viskas išeina į gera, būtent Jo tikslu pašauktiesiems“29.
Jėzus Kristus sakė: „Duodu jums savo ramybę. Ne kaip pasaulis duoda, Aš jums duodu. Te nebūgštauja jūsų širdys ir te neišsigąsta. Pasaulyje jūs turėsite priespaudą, bet būkite drąsūs: Aš nugalėjau pasaulį“30. Jis žada niekada mūsų nepalikti ir nepamiršti31.
► | Aš ką tik patikėjau savo gyvenimą Jėzui… |
► | Aš norėčiau pakviesti Jėzų į savo gyvenimą ir noriu apie tai sužinoti daugiau… |
► | Aš turiu klausimą… |
(1) Izaijo 46: 10 (2) Psalmės 46: 1 (3) Jeremijo 29: 13 (4) Antras laiškas korintiečiams 4: 8 - 9 (5) Nehemijo 1: 7 (6) Psalmės 145: 18 - 19 (7) Evangelija pagal Matą 10: 29 - 31 (8) Pradžios 1: 14 (9) Psalmės 47: 8 (10) Jeremijo 32: 27 (11) Izaijo 46: 10 (12) Jokūbo laiškas 4: 6 (13) Izaijo 53: 6 (14) Evangelija pagal Joną 3: 16 - 17 (15) Pirmas Jono laiškas 3: 16 (16) Laiškas romiečiams 6: 23 (17) Pirmas Jono laiškas 5: 11 - 12 (18) Ekleziasto 3: 11 (19) Apreiškimo Jonui 21: 4 (20) Apreiškimo Jonui 21: 27; Pirmas laiškas korintiečiams 15: 28 (21) Psalmės 34: 8 (22) Evangelija pagal Joną 14: 27 (23) Evangelija pagal Joną 1: 12 (24) Evangelija pagal Joną 14: 6 (25) Apreiškimo Jonui 3: 20 (26) Evangelija pagal Joną 10: 10 (27) Evangelija pagal Joną 14: 23 (28) Pirmas Jono laiškas 5: 11 – 13 (29) Laiškas romiečiams 8: 28 (30) Evangelija pagal Joną 14: 27; 16: 33 (31) Hebrajų 13: 5