IEŠKOTI
Saugi vieta užduoti klausimus
apie gyvenimą ir Dievą
apie gyvenimą ir Dievą
IEŠKOTI
Pagal Judy Clark
Vieną vasarą Kolorade mudu su draugu sutikome keletą pabėgėlių iš Naujosios Meksikos. Jie pabėgo iš savo mokyklos ir tiesiog bastėsi gatvėmis. Pinigų užsidirbdavo šokdami gatvėje ir laikydami puodelį aukoms. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad jie švaisto savo gyvenimus. Bet po to, kai aš praleidau kelias valandas su Gabrieliu, Šonu, Matu ir Petru, aš supratau, kad jų gyvenimo stilius atspindi kažką tokio, ko trokšta dauguma žmonių.
Tie vaikinai turėjo mažai pinigų, neturėjo pastogės, vilkėjo purvinus ir sudėvėtus drabužius bei turėjo tik tiek maisto, kad galėtų išlikti gyvi. Mudu su draugu pakvietėme juos vakarienės. Sėdėjome ir stebėjome tuos keturis vaikinus kemšančius mėsainius ir buritas bei klausėmės jų istorijų. Aš supratau, kad jie yra bendruomenė.
Jie rūpinosi vienas kitu. Jei vienas iš jų kažką turėjo, jis dalinosi su kitais. Vienas vaikinas suvalgė pusė savo maisto, nes kitą pusę norėjo perduoti draugui, kurio nebuvo kartu. Jie kalbėjo apie tai, jog saugo vienas kitą. Jie buvo vienas kitam tėvai. Jie tikrai mylėjo vienas kitą. Jie atvirai kalbėjosi, kai jiems būdavo baisu, kai jie pasiilgdavo savo motinų, kai jautėsi atstumti, kai būdavo alkani. Jų gyvenimo stilius buvo toks, kokio aš niekada nepasirinkčiau, bet jie turėjo kažką, ko daugelis švarių, išsilavinusių, „priimtinų visuomenei“ žmonių neturi.
Jie turėjo vienas kitą. Jie turėjo tikrus santykius. Juos siejo artimi ryšiai.
To trokštame mes visi. Mes norime tikro gyvenimo. Mes nenorime būti tokie, kaip žiurkėnas, kuris bėgioja labirinte arba kasdien sukasi bėgimo ratelyje – vienišas ir niekada niekur nenubėgantis. Mes norime būti susiję tarpusavyje. Mes norime artimų santykių. Mes norime būti bendruomenėje, kurios žmonės rūpinasi vienas kitu.
Mano draugė Rebeka neseniai baigė Vanderbilto universitetą. Kai ji turėjo susidurti su „realiu gyvenimu“, ji man pasakė: „aš norėčiau būti amišas“. Jos komentaras buvo niekuo nesusijęs su religija, bet glaudžiai siejosi su bendruomenės jausmu. Amišai turi kaimynus ir šeimas. Jie vienas kitam padeda stati pašiūres. Jie ateina į pagalbą, jei kuris nors iš jų yra bėdoje. Gyvenimas yra paprastas ir lėtas ir tu gali susidoroti su bet kuo, kas laukia tavęs, nes tu nesi vienas. Skamba puikiai, ar ne?
Aš manau, kad mes esame išalkę ilgalaikių santykių, kurie pilni pasitikėjimo ir džiaugsmo. Daugelis iš mūsų augo tokiuose namuose, kur tėčiai per ilgai sėdėdavo darbe, siekdami dar vieno paaukštinimo, tam, kad galėtų įsigyti dar vieną Rolex‘ą. Mamos buvo baigusios universitetus ir šeimoms reikėdavo daugiau pajamų, todėl jos dirbdavo. Mūsų tėvai gyveno po tuo pačiu stogu, bet tik tai juos ir siedavo. Santykiai sugriūdavo ir skyrybų statistika vėl paaugdavo.
Nesvarbu ar tai „Grei Anatomija“, „Seksas is Miestas“ ar „Draugai“, mums patinka stebėti žmones, kai atrodo, kad jie turi artimus santykius. Ir mes patys to beviltiškai trokštame. Mes norime ir mums reikia praturtinačių santykių, bet dažniausiai tie santykiai yra skausmingi ir rizikingi.
Tad, ką mes darome? Kas gali mums padėti pasijusti gerai? Prie ko galime prisiglausti? Kas gali padėti mums nors valandėlei pabėgti iš pasaulio, kuriame nėra gilių santykių?
Jei tu toks, kaip dauguma studentų, tu prisiglaudi prie statinės arba glostai alaus butelį. Gėrimas padeda tau atsipalaiduoti ir jaustis gerai. Toks būdas yra lengvai prieinamas ir juo visada galima pasinaudoti. Jam nerūpi, kaip tu atrodai. Jis padeda tau tapti šmaikštesniu, gražesniu ir priimtinu. Ir jis ištrina visas neigiamas emocijas, kurios buvo iškilusios bendraujant su kitais.
Tokie santykiai kurį laiką džiugina, bet, kai atsipeikėji, suvoki, jog tai kaip vienos nakties nuotykis.
Tikriausiai tavęs nenustebins išvada, jog mes ieškome meilės netinkamose vietose. Knygų autorius ir psichologas Dr. Henris Klaudas rašo: „Mums visiems ypač reikia meilės pirmaisiais savo gyvenimo metais. Jeigu niekas mums tos meilės nesuteikia, mes alkstame jos visą savo gyvenimą. Šis poreikis yra toks didelis, kad, jei mes nepatenkiname jo santykiuose su kitais žmonėmis, mes stengiamės tai padaryti kitais būdais, tokiais kaip maistas, darbas, seksas, išlaidavimas... Geriame per daug arba dirbame per daug.“
Šelė, studijuojanti Alabamos universitete, sako: „Aš galiu praleisti kiekvieną naktį baruose, „tūsindamasi“ su savo draugais, kai mes esame išgėrę, bet, kai kitą dieną juos sutinku universitete, mes neturime ką vieni kitiems pasakyti.“ Šelė šiuos santykius geriausiu atveju gali apibrėžti kaip paviršutiniškus. Jos didžiausias poreikis turėti artimus santykius su kuo nors yra vis dar nepatenkintas.
Beno atvejis yra šiek tiek kitoks. Kai jis geria su draugais, alkoholis išlaisvina juos kalbėtis apie tai, kas iš tiesų jiems svarbu. Jų draugystė atrodo gilesnė. Bet Benas sako: „Aš turiu išmokti, kaip būti nuoširdžiam neišgėrus alkoholio.“
Dr. Klaudas tęsia: „Žmonės dažnai tampa priklausomi nuo specifinių substancijų, tokių kaip alkoholis, kokainas, greitis, darbas, lošimas, destruktyvūs santykiai, religingumas, pasiekimai is materializmas. Tie dalykai ir užsiėmimai niekada nepatenkina, nes žmogus nesusiduria akis į akį su tikrąja problema. Mus išties nereikia alkoholio, narkotikų ar sekso. Mes galime kuo puikiausiai išgyventi be tų dalykų. Vis dėlto mums iš tiesų reikia artimų santykių ir mes negalime pilnavertiškai gyventi be jų." (pabrėžta teksto autorės)
Kai aš klausiu studentų, kodėl jie geria, dauguma atsako: „Nes tai smagu“. Paviršutiniškai žvelgiant, tai priimtinas atsakymas. Bet ar kada galvojai, kas iš tiesų slepiasi po žodžiu „smagu“? Kodėl tu geri? Gal tai laikinas pabėgimas nuo streso, neužtikrintumo dėl ateities ar visuomenės spaudimo.
Kai tave sieja geri santykiai su žmonėmis, tau nereikia ieškoti saugumo tokiuose dalykuose kaip alkoholis, seksas ar maistas. Kai tave sieja geri santykiai su kitais, mažiau tikėtina, kad tu norėsi šį trūkumą užpildyti kažkuo kitu. Kai tave sieja geri santykiai su kitais, yra patenkinami giliausi tavo poreikiai.
Dr. Klaudas tęsia: „Sąsajos yra viena esminių ir fundamentalių gyvenimo bei visatos tiesų. Tai pagrindinis žmogaus poreikis. Dievas sukūrė mus tokius, kad mes trokštame santykių – santykių su Juo ir su žmonėmis. Giliai širdyje visi mes trokštame artimo bendravimo. Be tvirtų ir gilių santykių žmogaus siela yra suteršiama psichologinių ir emocinių problemų. Ji negali tobulėti, kai nėra susieta su kitais.“
Ko mes turime išmokti, kad išlaikytume artimus santykius? Pradėk nuo to, kad turi būti atviras su savimi. Ar gali būti, jog tu geri, valgai per daug ar per mažai, piktnaudžiauji seksu, esi perfekcionistas dėl to, kad trokšti tikrų santykių?
Jei taip, yra daugybė knygų, kurios padeta atstatyti santykius su žmonėmis (įtraukiant ir Dr. Klaudo knygas). Vis dėlto yra svarbiausi santykiai, kurie pakloja pagrindą sveikiems santykiams su žmonėmis. Dr. Klaudas kalba apie mūsų poreikį būti susietiems ne tik su žmonėmis, bet ir su Dievu. Prancūzų filosofas ir psichologas Blaisas Paskalis sako, kad kiekvieno žmogaus širdyje yra tuštuma, kuri negali būti užpildyta jokio sukurto daikto, tik Dievo.
Ar galime turėti santykius su Dievu, kuris sukūrė mus? Ar galime bendrauti su Dievu? Aš nekalbu apie Dievą, kuris mums įteikia „daryti – nedaryti“ sąrašą. Arba apie didžiulį policininką danguje, kuris pasiruošęs mus nubausti už menkiausią nusižengimą. Aš kalbu apie santykius su Dievu, kurie paremti meile ir tiesa, ir laisve, ir vidine ramybe.
Dievas sukūrė tave, kad pažintum Jį. Giliai savo širdyje tu žinai tai. Bet visi mes turime maištingą dvasią, kuri sako Dievui: „Ei, tu eik savo keliu, o aš eisiu savuoju. Nesikišk į mano gyvenimą, nebent man reikėtų tavo pagalbos“. Kai kurie iš mūsų tai yra Jam pasakę. Kiti tiesiog galvoja, kad, jei mes ignoruosime visą „reikalą apie Dievą“, tai tiesiog praeis. Vis dėlto kai kurie iš mūsų sako, kad nori santykių su Dievu. Bet mes norime pas Dievą nueiti savo pasirinktu būdu – pasistengti užsitarnauti priėjimą prie Jo. Tiesa yra ta, kad nei vienas iš mūsų negali užsitarnauti ar nusipelnyti santykių su tobulu Dievu.
Kaip ir girtuokliavimas ar valgymo sutrikimai turi pasėkmes, lygiai taip pat ir už maištingumą prieš Dievą yra teisėtas atlygis. Galbūt dar niekada nepastebėjai tų pasekmių, bet galiausiai teks su jomis susidurti. Dievas sako, jog pagrindinė pasekmė yra amžinas atskyrimas nuo Jo. Dabar tu mokaisi universitete, tikriausiai puikiai leidi laiką, ruošiesi ateičiai. Sunku galvoti amžinybės mastais... bet niekada negali žinoti. Mano draugas Styvas, kuriam yra 20 metų, galbūt jau bus negyvas, kai tu skaitysi šį straipsnį. Jis merdėja, nes jam buvo perpilta ŽIV užkrėsto kraujo. Jis neturi pasirinkimo, jam dabar reikia galvoti apie amžinybę.
Dievas suteikė mums galimybę pažinti Jį ne tik amžinybėje, bet ir čia, Žemėje. Jis tai padarė, atsiųsdamas Jėzų į Žemę, kad jis gyventų tokį gyvenimą, kokį mes gyvename, ir nugyventų jį tobulai. Bet tai ne viskas. Mes nusipelnėme bausmės už visas savo nuodėmes, bet Jėzus laisva valia pasiaukojo ant kryžiaus vietoje mūsų. Viskas, ką mes turime padaryti, kad pažintume Dievą, tai patikėti, jog Jėzus sumokėjo kainą už viską mūsų gyvenimuose, kas atskyrė mus nuo tobulo Dievo. Tu gali priimti tai ir pasitikėti Juo arba tu gali Jį atmesti. Tai yra tavo sprendimas.
Kai aš meldžiausi Dievui, aš pasakiau Jam, kad noriu Jį pažinti, ir patikėjau, kad Kristus mirė už mane. Aš pradėjau santykius su Juo. Ir tada aš tapau susieta su visos visatos Dievu. Kai mūsų santykiai artimi, mano gyvenimas yra kitoks. Aš neturiu blaškytis, stengdamasi surasti kitą trumpalaikį dalyką, kuris mane patenkins – nesvarbu, ar tai pinigai, ar gėrimas, ar perdėtas noras kažką pasiekti. Kai aš apleidžiu bendravimą su Dievu, aš stengiuosi kituose dalykuose atrasti tą „trūkstamą ingriedientą“...
Aš nežinau, ką tu dabar išgyveni. Aš nežinau, kiek šie požymiai yra akivaizdūs tavo gyvenime. Galbūt tai perdėtas gėrimas, seksas ar narkotikai. O gal perdėtas ir prievartinis sportavimas. Ar pastangos sutilpti į A dydžio drabužius, kad geriau apie save galvotum. Kad ir ką bedarytume, tai bus tik netinkami pakaitalai mūsų esminiam poreikiui bendrauti su žmonėmis ir Dievu. Visų mūsų širdyse yra tuštuma, kurią gali užpildyti tik santykiai su Dievu.
Galbūt tu norėtum pradėti santykius su Dievu tiesiog dabar. Viskas, ką turi padaryti, tiesiog Jam tai pasakyti. Jis žino tavo širdies troškimus ir Jam kur kas labiau rūpi tai, nei tavo žodžiai. Galbūt tavo troškimą išreiškia kažkas panašaus į šiuos žodžius:
„Dieve, aš noriu Tave pažinti. Aš noriu užmegzti santykius su Tavimi. Aš jau bandžiau kitais dalykais užpildyti tą poreikį mano širdyje ir niekuomet nepavyko. Atleisk man, kad neatėjau pas Tave pirmą. Dėkoju Tau, kad mane myli ir nori, kad Tave pažinčiau. Aš priimu tai,ką tu padarei įmanoma per Jėzaus mirtį. Aš pasitikiu Tavimi. Amen.“
Tu pamatysi, kad santykiai su Dievu yra džiuginantys ir suteikiantys pasitenkinimą. Kai tu užmezgi santykius su Dievu, tu turi pagrindą statyti prasmingus, ilgalaikius ir svarbius santykius su žmonėmis. Numalšinti tikrąjį savo troškulį.
| ► | Aš ką tik patikėjau savo gyvenimą Jėzui… |
| ► | Aš norėčiau pakviesti Jėzų į savo gyvenimą ir noriu apie tai sužinoti daugiau… |
| ► | Aš turiu klausimą… |
