Pagal Richard Purnell
Daktaras Henris Brandtas žurnale „Akademinis iššūkis“ (angl. „Collegiate Challenge“) pasakė, kad yra viena dažna priežastis, kodėl poros ateina pas jį konsultuotis. Jos sako: „Iš pradžių seksas buvo jaudinantis. Po kiek laiko pradėjau nekaip jaustis dėl savęs, o vėliau ir dėl savo partnerio. Mes pykomės, kariavome ir galiausiai išsiskyrėme. Dabar esame priešai“.
Šis sindromas yra vadinamas „kito ryto“ sindromu. Mes pabundame ir pamatome, kad iš tikrųjų intymumo nėra. Seksualiniai santykiai mūsų nebepatenkina ir tai, kaip baigiame savo santykius neatitinka to, ko iš pat pradžių norėjome. Matome du žmones, susikoncentravusius į save, siekiančius save patenkinti. Tikros meilės ir intymumo negalite pasiekti „akimirksniu“, todėl pasijuntate išsibalansavę bei ieškantys harmonijos.
Kiekvienas galime išskirti penkias svarbias savo gyvenimo dalis. Turime fizinę, emocinę, protinę, socialinę bei dvasinę gyvenimo pusę. Visos jos yra taip suformuotos, kad kartu veiktų harmoningai. Ieškodami intymumo, norime gauti sprendimą šiandien, tuoj pat.
Viena iš mūsų problemų yra ta, kad norime „akimirksniu“ save patenkinti. Kai savo santykiuose mes nepatenkiname intymumo poreikio, ieškome sprendimo, kuris gali būti įgyvendintas iš karto. Kur mes ieškome? Fizinėje, protinėje, socialinėje, emocinėje ar dvasinėje gyvenimo srityje? Fizinėje. Labai lengva tapti fiziškai intymiems su kitu priešingos lyties žmogumi per valandą ar pusvalandį - tai tiesiog priklauso nuo poreikio! Bet greitai suvokiame, kad seksas gali būti tik laikinas paviršutiniškų troškimų įgyvendinimas. Vis tiek dar jaučiame nepatenkintą daug svarbesnį poreikį.
Ką darote tuomet, kada jaudulys išblėsta, ir kuo daugiau mylitės, tuo mažiau jums tai patinka? Sugalvojate racionalų paaiškinimą, sakydami: „Mes įsimylėję. Ne, turiu omeny - iš tiesų įsimylėję“. Bet vis tiek jaučiamės kalti ir nepatenkinti. Visuose Amerikos universitetuose matau vyrus ir moteris ieškančius intymumo, vienus santykius keičiančius kitais, viliantis: „Šįkart tai bus tikra. Šįkart užmegsiu santykius, kurie truks amžinai“.
Esu tikras, kad tai, ko mes iš tiesų norime, nėra seksas. Ko iš tiesų norime, yra intymumas.
Šiandien žodis intymumas įgijo seksualinį atspalvį. Iš tikrųjų tai yra kur kas daugiau nei seksas. Intymumas apima visus įvairius mūsų gyvenimo aspektus. Taip, ir fizinį, bet taip pat ir socialinį, emocinį, protinį bei dvasinį. Intymumas iš tiesų reiškia visapusišką gyvenimo dalijimąsi. Ar niekada netroškote būti artimi, bendrauti ir dalintis savo gyvenimu su kitu žmogumi?
Maršalas Hodžas (angl. Marshal Hodge) parašė knygą „Tavo meilės baimė“. Ten jis rašo: „Ilgimės akimirkų, kada galėtume išreikšti meilę, artumą ir švelnumą, bet dažnai kritiniais momentais atsitraukiame. Bijome artumo. Bijome meilės“. Toliau savo knygoje M. Hodžas teigia: „Kuo labiau suartėjate su kitu žmogumi, tuo didesnis potencialas skausmui atsirasti“. Tai ir yra skausmo baimė, kuri mus atitolina nuo tikrojo intymumo.
Ši baimė yra santykiuose su kitu žmogumi anksčiau patirto skausmo pasekmė. Kyla klausimas: kaip jums sekasi susidoroti su šiuo skausmu? Tam, kad paslėptų savo skausmą daugelis mūsų kitiems žmonėms rodo, kaip aš vadinu, „dvigubus ženklus“. Sakome: „Klausyk, noriu užmegzti artimesnius ryšius su tavimi. Noriu mylėti ir būti mylimas... Bet palauk, aš jau anksčiau buvau įskaudintas. Ne, nebenoriu apie tai kalbėti“. Aplink savo širdis pasistatome sienas, saugančias mus nuo tų žmonių, kurie galėtų mus įskaudinti. Bet ta pati siena, kuri laiko saugiai nuo kitų, laiko mus pačius įkalintus. Rezultatas? Širdy apsigyvena vienatvė ir tikrasis intymumas bei meilė tampa neįmanomi.
Meilė - tai daugiau nei emocijos ar geras jausmas. Mūsų visuomenė paėmė tai, ką Dievas sakė apie meilę, seksą bei intymumą, ir pakeitė į paprastas emocijas ir jausmus. Biblijoje pirmame laiške korintiečiams, tryliktame skyriuje Dievas vaizdžiai apibūdina meilę. Tam, kad pajustumėte visą Dievo apibūdintos meilės svorį, aptarkime šio laiško 4 – 7 eilutes. Ar kitas žmogus patenkintų jūsų poreikius, jeigu jus mylėtų taip, kaip Dievas moko mus mylėti:
Štai kaip Dievas apibūdina meilę, kurią nori, kad mes patirtume savo santykiuose. Pastebėsite, kad tokia meilė yra sutelktas dėmesys į kitą žmogų. Ji yra labiau duodanti nei savanaudiška. Bet yra problema. Kas sugeba taip gyventi?
Tam, kad patirtume tokią meilę patys, visų pirma, turime patirti Dievo meilę mums. Jūs nesugebėsite dovanoti tokios meilės kitam žmogui, jei niekada nebūsite patyrę tokios meilės. Dievas, kuris pažįsta jus, viską apie jus žino, myli jus tobulai.
Dievas per antikos pranašą Jeremiją mums kalba: „Amžina meile aš pamilau tave, todėl nesiliauju tau reikštis ištikima meile“.1 Taigi Dievo meilė jums niekada nepasikeis.
Dievas taip stipriai mus myli, kad leido vienintelį savo sūnų Jėzų Kristų nukryžiuoti už mūsų nuodėmes tam, kad galėtume gimti iš naujo. Biblijoje skaitome: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“.2 Kai kreipiamės į Dievą ir priimame Jo atleidimą, pradedame patirti Jo meilę.
Dievas sako mums: „Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių“.3 Dievas ne tik atleidžia mūsų kaltes, bet ir užmiršta jas bei mus nuo jų išvalo.
Nesvarbu, kas benutinka, Dievas nenutrūkstamai mus myli. Dažnai santykiai baigiasi, kai kažkas juose pasikeičia, pvz., nelaimingas atsitikimas ar finansiniai nuostoliai. Bet Dievo meilė nepriklauso nuo mūsų fizinės išorės ar to, kas esame. Dievo požiūris į meilę visiškai skiriasi nuo tokio, kokį mums perša visuomenė. Ar galite įsivaizduoti savo santykius su tokia meile? Dievas paprasčiausiai teigia, kad Jo atleidimas ir meilė visiškai priklauso mums, jei patys to paprašysime. Tai Jo dovana mums. Bet jeigu atsisakysime Jo dovanos, patys save atskirsime nuo tikrojo pasitenkinimo, nuo tikrojo intymumo ir tikrojo gyvenimo tikslo.
Dievo meilė yra atsakymas, kurio ieškome. Viskas, ką turime padaryti, tai atsakyti savo tikėjimu bei pasišventimu. Biblijoje apie Jėzų sakoma: „Visiems, kurie jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais - tiems, kurie tiki Jo vardą“.4 Dievas atsiuntė savo vienintelį sūnų Jėzų mirti už mus. Bet tai nėra istorijos pabaiga. Po trijų dienų Jėzus prisikėlė. Kaip Dievas Jis yra gyvas šiandien ir nori jūsų širdims padovanoti savo meilę. Kai tik Jį priimsite į savo širdis, nustebsite, kaip Jis gali pakeisti jūsų gyvenimą ir jūsų santykius.
Dievo žodis mums sako: „Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą, o kas nenori Sūnumi tikėti - gyvenimo nematys: virš jo kybo Dievo rūstybė“.5 Dievas nori, kad turėtume gyvenimą ne tik šiandien, bet amžinai. Jeigu atmesime Jį, tai patys pasirinksime nuodėmės pasekmes - mirtį ir amžiną atskyrimą nuo Dievo.
Tik Jėzaus Kristaus priėmimas į mūsų gyvenimą ir pasitikėjimas Juo subalansuoja mūsų santykius. Tikėjimas į Dievą dovanoja Jo atleidimą. Nereikia slėptis ar klaidžioti savo paties keliais, kai Jis yra čia, su mumis. Galime turėti ramybę su Juo. Jis gali įsikurti mūsų gyvenime ir palaikyti artimą ryšį su mumis. Jo atleidimas gali išlaisvinti mus nuo sunkiausių nuodėmių, savanaudiškumo, sunkiausių problemų ar vidinių kovų, kokias tik turėjome ar turėsime.
Visoje Biblijoje Dievo požiūris į seksą yra aiškus. Dievas sukūrė seksą santuokai ir tik santuokai. Ne dėl to, kad nori mums atimti galimybę patirti malonumą anksčiau, bet todėl, kad nori apsaugoti mūsų širdis. Jis siekia sukurti saugų pagrindą mūsų širdims, kad tada, kai susituoksime, intymumas būtų grindžiamas Dievo meile ir išmintimi.
Kada patikime savo širdį Jėzui Kristui, Jis kiekvieną dieną teikia mums naują meilę ir naują galią. Tik tada intymumo poreikis, kurio mes siekiame, yra patenkinamas. Dievas dovanoja mums meilę, kuri nesibaigs praėjus keletui metų ar laikams pasikeitus. Jo meilė gali sujungti du žmones, kai Dievas yra centre. Laikui bėgant, jūs su savo mylimuoju kartu augsite ne tik dvasiškai, bet ir socialiai, protiškai ir emociškai. Jūs turėsite ištikimybe, rūpesčiu bei artimu ryšiu pagrįstus santykius, kurie yra visapusiški ir jaudinantys! Ir kai tokia draugystė peraugs į santuoką, lytiniai santykiai tik sustiprins tą pagrindą, kuris buvo padėtas.
Jeigu norite, galite dabar priimti Kristų į savo širdį tikėjimu per maldą. Malda - tai kalbėjimasis su Dievu. Dievas pažįsta jūsų širdį ir Jam nėra svarbūs žodžiai, kuriuos Jam kalbėsite. Malda gali būti pati paprasčiausia: „Viešpatie Jėzau, man Tavęs reikia. Ačiū, kad mirei ant kryžiaus už mano nuodėmes. Atveriu savo gyvenimo duris ir priimu Tave kaip savo gelbėtoją ir Viešpatį. Ačiū, kad atleidai man nuodėmes ir suteikei amžiną gyvenimą. Vadovauk man ir padaryk mane tokį, kokį nori matyti“.
Ar ši malda išreiškia jūsų širdies troškimą? Jeigu taip, pasimelskite dabar. Išreikšdami savo tikėjimą Jėzumi, pakviesite Jį į savo gyvenimą, o Jis ateis, nes tai pažadėjo. Tuomet prasidės jūsų draugystė su Juo, kuri taps daug intymesnė, kai geriau Jį pažinsite. Su Kristumi jūsų širdies centre gyvenimas peraugs į naują lygmenį - dvasinį, atnešdamas daugiau harmonijos ir pilnavertiškumo jūsų santykiams.
► | Aš ką tik patikėjau savo gyvenimą Jėzui… |
► | Aš norėčiau pakviesti Jėzų į savo gyvenimą ir noriu apie tai sužinoti daugiau… |
► | Aš turiu klausimą… |
(1) Jeremijo 31: 3 (2) Evangelija pagal Joną 3: 16 (3) Pirmas Jono laiškas 1: 9 (4) Evangelija pagal Joną 1: 12 (5) Evangelija pagal Joną 3: 36