Gamtos dėsnių sugluminti mokslininkai

Kodėl gamtos dėsniai tokie pastovūs? Sužinokite, kodėl mokslininkus glumina šie fizikos dėsniai.

Gamtos dėsniai galioja ne tik Žemėje, bet ir visoje Visatoje. Šie dėsniai niekuomet nekinta.

Jūsų ant stalo palikta kava visada atvės. Žemės trauka yra pastovi, nekintanti. Šviesos greitis – visuomet toks pats. Žemė apsisuka per 24 valandas (šis skaičius toks tikslus, jog net žinome metus, kada turime pridėti papildomą sekundę prie pasaulinio laiko tam, kad išlaikytume jį teisingą).

Argi nekeista, kad mūsų Visata tokia tvarkinga? Kodėl taip yra?

Kosmologas Sean Carroll apie tai sako: „Fizikos dėsnis yra modelis, kurio gamta laikosi be išimties.“¹

Šiandien mokslininkai dėsniais pagrįstą Visatos veikimą laiko savaime suprantamu dalyku. Visas mokslas yra paremtas autoriaus James Trefil taip vadinamu universalumo principu: „Jis teigia, kad gamtos dėsniai, kuriuos mes atrandame čia ir dabar savo laboratorijose, yra tokie patys visoje Visatoje ir galiojo visada“.²

Šis tas dar. Fiksuodami savo pastebėjimus, mokslininkai dažniausiai naudoja ne tik žodžius bei straipsnius. Gamtos dėsniai gali būti fiksuojami ir skaičiais. Jie gali būti išmatuoti bei apskaičiuoti ir matematine kalba.

Tai vis dar stulbina net žymiausius mokslininkus. Nėra logiškos priežasties, kodėl visata turėtų paklusti dėsniams, o ypač matematikos taisyklėms. Šviesos greitis visada išlieka 300,000 km/s, nesvarbu, ar šviesa sklistų iš vaiko rankose laikomo žibintuvėlio, ar iš toli Visatoje šviečiančios milžiniškos žvaigždės. Matematiškai tai yra tas pats šviesos greitis, kuris nekinta.

Fizikas Eugene Winger pripažįsta, kad matematinė gamtos prigimtis „yra neatskleista paslaptis ir tam nėra jokio racionalaus paaiškinimo“.³ Richard Feynman, Nobelio Prizo laimėtojas už kvantinę elektrodinamiką, pasakė: „Kodėl gamta matematiška - išlieka paslaptimi <...> Faktas, kad apskritai galioja taisyklės, jau yra pakankamai nemažas stebuklas”.⁴

Tokią nuostabą kelia supratimas, kad Visata neprivalo taip elgtis. Lengva įsivaizduoti Visatą, kurioje sąlygos keičiasi nenuspėjamai, arba Visatą, kurioje viskas tiesiog staiga atsiranda ir išnyksta. Vietoje to, mokslininkai laikosi tvirtai įsikibę tikėjimo fundamentaliu kosmoso racionalumu.

Fizikas Paul C. Davies komentuoja: „...norint būti mokslininku, reikia tikėti, kad Visatą valdo nenustatytos kilmės nekintančios, absoliučios, universalios matematinės taisyklės. Reikia tikėti, kad šie dėsniai nepranyks, ir kad rytoj prabudus oras staiga nesušils iš šalto į karštą, arba šviesos greitis nesikaitalios kas valandą. Bėgant metams, dažnai klausdavau savo kolegų fizikų, kodėl fizikos dėsniai yra tokie, kokie yra? <...> Mėgstamiausias atsakymas yra: „Nėra jokios priežasties, kodėl jie yra tokie, kokie yra – jie tiesiog yra.“⁵

Net laikui bėgant šie dėsniai lieka pastovūs. Tie patys gamtos dėsniai, kuriuos sutinkame čia, Žemėje, galioja ir žvaigždėje, esančioje už milijardų šviesmečių. Neseniai atliktas tyrimas patvirtino: „Vienas svarbiausių skaičių fizikoje – protonų ir elektronų masės santykis – yra toks pat tiek už šešių milijardų šviesmečių nuo mūsų, tiek ir čia, Žemėje, ir tai, pagal naujai atliktus tyrimus, padeda tašką diskusijoje dėl gamtos dėsnių skirtumų skirtingose Visatos vietose.“⁶

Visas šiuolaikinis mokslas remiasi įsitikinimu, kad Visatoje egzistuoja racionalūs įstatymai. O šiuos įstatymus tyrinėti pirmieji pradėję šiuolaikiniai mokslininkai buvo vyrai ir moterys, kurie tikėjo visagalio Dievo egzistavimu. Kodėl? Jie įžvelgė, kad Visatos paklusimas dėsniams neatsilieka nuo Kūrėjo Dievo racionalumo ir didybės. Kaip ir Dievas yra nuoseklus bei nesikeičiantis, taip ir mokslas yra pastovus. Jie tikėjo, kad Dievas privertė Visatą veikti pagal dėsnius dėl dieviškų motyvų ir su šlovingu grožiu.

Tai skyrėsi nuo požiūrio žmonių, kurie tikėjo, jog yra daug dievų, darančių Visatai įtaką savo užgaidomis arba temperamentu. Politeistinėse visuomenėse dievai buvo nepastovūs ir nesurandami, o gamtą valdė dievai, kurių neįmanoma pažinti. Visuomenė manė, kad Visata veikia taip paslaptingai, kaip ir ją valdantys dievai. Mažai galvota apie tai, kad gali būti kitaip. Pažįstamos, tvarkos besilaikančios, protingos, racionalios ir nuspėjamos Visatos sąvoka tiesiog negaliojo tokioje pasaulėžiūroje.

Kita vertus, Jėzaus sekėjai tikėjo, kad Dievas yra racionalus, protingas ir norintis būti pažintas, pamatytas beatsiskleidžiantis per Jėzų Kristų. Biblijoje yra tokių teiginių:

„Juk tai, kas gali būti žinoma apie Dievą, jiems aišku, nes Dievas jiems tai apreiškė. Jo neregimosios ypatybės – Jo amžinoji galybė ir dievystė – nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos iš Jo kūrinių, todėl jie nepateisinami.“

Didžiausia šiuolaikinio mokslo pažanga pasiekta tų žmonių, kurie tikėjo tuo, ką Šventasis Raštas sako apie Viešpatį:

„Nes Juo sutverta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima; Jis yra pirma visų daiktų ir visa Juo laikosi.“⁸

Jie tikėjo, kad Dievas viską sukūrė ir sudėliojo vadovaudamasis logika, kad žmonės galėtų tai atrasti ir pasisemti iš to naudos. Ir sukūrė tai Dievo šlovei, kad mes matytumėme Jo galią ir didybę, stebėdami jo nuveiktus didžius darbus. „Niutonas ir jo amžininkai tikėjo, kad per mokslo tyrinėjimus jiems pavyks atskleisti dievišką Visatos planą, remiantis jos pamatine matematine tvarka.“⁹

Žymūs tikėjimo vedami mokslininkai buvo: Copernicus, Kepler, Galileo, Brahe, Descartes, Boyle, Newton, Leibniz, Gassendi, Pascal, Mersenne, Cuvier, Harvey, Dalton, Faraday, Herschel, Joule, Lyell, Lavoisier, Priestley, Kelvin, Ohm, Ampere, Steno, Pasteur, Maxwell, Planck, Mendel.

Šie mokslininkai buvo įsitikinę, kad Dievas sukūrė didingą Visatą, kuri gali būti matematiškai išmatuota, privedant visus prie tikslių ir vertingų atradimų. Tai atvedė prie tokių atradimų kaip Keplerio trečiasis dėsnis, kuris teigia, kad planetų skriejimo aplink Saulę žvaigždinių periodų kvadratai yra proporcingi jų orbitų didžiųjų pusašių kubams. Kaip kam nors gali pavykti išsiaiškinti tokį dalyką? Kepleris išsiaiškino. Jam pavyko tai padaryti pagrinde dėl įsitikinimo, kad turi būti gražus matematinis santykis, kuris tik ir laukė būti atrastas, sukurtas Kūrėjo su beribiu intelektu - Dievo.

Šiandien net pasaulietiškiausi mokslininkai daro prielaidą, kad gamta įkūnija ne tik tvarką, bet ir paprastumą bei grožį.

Mokslinių siekių klausimas yra teisėtas. Kodėl Visata tvarkinga? Daugeliui fizikų, kosmologų ir biologų, kurie paklojo šiuolaikinio mokslo pamatus, atsakymas buvo aiškus - egzistuoja viso ko Kūrėjas, kuris yra racionalus, mylintis Dievas, ir kuris nuolatos atsiskleidžia žmonijai bei savo jėga palaiko Visatą.¹⁰

Norėdami sužinoti daugiau apie Dievo egzistavimo įrodymus, skaitykite „Ar yra Dievas?“

Šio straipsnio dalys apie pastovią mokslo prigimtį yra paremtos Dinesh D'Souza, What's So Great about Christianity, Regnery Publishing, Inc., 2007, 11 skyriumi.

(1) Citata apie Sean Carroll iš New York Times, nytimes.com; 2007. (2) James Trefil, Reading the Mind of God (New York: Anchor Books, 1989), 1. (3) Eugene Wigner, "The Unreasonable Effectiveness of Mathematics in the Natural Sciences," Douglas Campbell ir John Higgins, red., Mathematics (Belmont, CA: Wadsworth, 1984), 3 tomas, 117. (4) Richard Feynman, The Meaning of It All: Thoughts of a Citizen-Scientist (Niujorkas: BasicBooks, 1998), 43. (5) Paul C. Davies, fizikas, kosmologas, astrobiologas, Arizona State University; cituotas edge.org/ 3rd_culture/ davies07/ davies07_index.html (6) Dr. Emily Baldwin; "Earth's Laws Still Apply in Distant Universe"; AstronomyNow.com; birželis, 2008. (7) Laiškas romaniečiams 1:19,20 (8) Laiškas kolosiečiams 1:16,17 (9) Paul C. Davies, cituotas edge.org/ discourse/ science_faith.html (10) Hebrajų 1:1-3; Laiškas kolosiečiams 1:16-19; Jono 1:1-5; Izaijo 40-66