Kaip mylintis Dievas gali siųsti žmones į pragarą?

Klausimas: „Aš bandau suprasti, kaip Dievas, kuris yra meilė, gali siųsti žmones į pragarą. Kokia prasmė slypi tame, kad žmonės siunčiami į pragarą?“

Mūsų atsakymas: Prieš skaitant atsakymą į šį klausimą, verta įsidėmėti tris esminius dalykus:

(1) Dievas suteikė visiems žmonėms pakankamai įrodymų, kad Jis egzistuoja.

Dievas jiems tai atskleidė. Jo neregimosios ypatybės jo amžinoji galybė ir dievystė nuo pat pasaulio sukūrimo įžvelgiamos protu iš jo kūrinių, taigi jie nepateisinami.“¹ Taip pat galime prisiminti ir karaliaus Dovydo žodžius, tvirtinančius, kad Dievui pažinti įrodymų yra užtektinai: „Dangūs skelbia Dievo šlovę, dangaus skliautas garsina jo rankų darbą“².

(2) Nepaisant to, žmonės pasirenka nepažinti Jo.

Apaštalas Paulius teigia, jog užuot garbinę ir tarnavę pačiam Kūrėjui, žmonės pasirinko tarnauti Jo kūriniams³. Taip žmonės apsisprendė laisva valia. Psalmėje karalius Dovydas išreiškia šią tiesą, sakydamas: „Kvailys sau sako širdyje: „Dievo nėra!“ Tokie sugedę jie daro šlykščius darbus; nėra nei vieno, kuris darytų gera.“⁴ Tai, jog žmonės patys atmeta Dievą, karalius Dovydas ir apaštalas Paulius patvirtino ne vieną kartą^5,6.

(3) Todėl Dievas duoda žmonėms tai, ko jie nori.

Dievas nori, kad visi žmonės būtų išgelbėti ir pažintų tiesą⁷ ir kad visi atgailautų ir ateitų pas Jį⁸. Tačiau Biblija apreiškia Dievą tokį, kuris nenaudoja jėgos, neperša savęs žmonėms. Jis net leidžia žmonėms Jį atmesti, nors Jam tai ir nepatinka. Dievas yra meilė⁹, bet Jis leidžia žmonėms atmesti Jo meilę.

Visą dieną bus teisiami visi žmonės, jie stovės prieš Dievo sostą¹⁰. Kieno vardas nebus surastas gyvenimo knygoje, tas bus įmestas į ugnies ežerą¹¹. Dievas pasakė izraeliečiams: „Šiandien šaukiu dangų ir žemę liudyti prieš tave: padėjau prieš tave gyvenimą ir mirtį. Palaiminimą ir prakeikimą. Rinkis gyvenimą, kad tu ir tavo palikuonys būtumėt gyvi“¹².

Taigi mes turime pasirinkimą: palaiminimą arba prakeikimą, gyvenimą ar mirtį. Dievas yra meilė ar Dievas yra rūstybė.

Atrodo nelogiška, kad Dievas gali būti mylintis ir rūstus tuo pačiu metu. Tačiau mes sunkiai suvokiame, koks Dievas iš tikrųjų yra. Mes galime matyti, kad Jo rūstybė yra priešinga Jo mylinčiai prigimčiai, bet mūsų nuomonė gali būti klaidinga. Dievo rūstybė ir Jo meilė gali būti suderinami taip, kaip mes negalime suvokti. Bet netgi nesuprasdami iki galo, mes galime rinktis gyvenimą arba dvasinę mirtį. Dievas sako, kad mes esame po Jo rūstybe ir po Jo teisumu. Jėzus aiškiai pasakė: „Dėl to aš jums sakau, kad jūs mirsite savo nuodėmėse“¹³. Bet Dievas priima kiekvieną, kuris šaukiasi Jo atleidimo. Dabar ir mes galime vietoj pasmerkimo gauti Jo atleidimą ir susitaikymą su Juo. Jėzus sakė: „Iš tiesų sakau jums: kas mano žodžio klauso ir mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą“¹⁴.

Tam, kad sužinotume, kaip pradėti santykius su Dievu ir gauti amžinąjį gyvenimą, paskaitykite šio internetinio puslapio skiltį SANTYKIS.

(1) Laiškas romiečiams 1: 19 – 20 (2) Psalmės 19: 1 (3) Laiškas romiečiams 1: 25 (4) Psalmės 14: 1 (5) Psalmės 53: 2 – 3 (6) Antras laiškas Timotiejui 3: 1 – 4 (7) Pirmas laiškas Timotiejui 2: 3 – 4 (8) Antras Petro laiškas 3: 9 (9) Pirmas Jono laiškas 4: 16 (10) Apreiškimo Jonui 20: 11 – 13 (11) Apreiškimo Jonui 20: 15 (12) Pakartotinio Įstatymo 30: 19 (13) Evangelija pagal Joną 8: 24 (14) Evangelija pagal Joną 5: 24