Ar Dievas yra dramblys?

Filosofinės alegorijos apie aklus žmones ir dramblį paaiškinimas iš tikėjimo perspektyvos

Parengta pagal David A. Horner

Gerai žinoma alegorija apie dramblį dažnai naudojama parodyti, jog visos religijos yra vienodai tinkamos apibūdinti Dievą. Religijos pedagogai labai mėgsta šią alegoriją, nes ji sulygina visas religijas ir pripažįsta, jog jos yra vienodai teisingos ir tinkamai apibūdina Dievą.

Ši alegorija skamba taip: keturi akli vyrai netikėtai sutiko dramblį. Kadangi jie niekuomet nebuvo susidūrę su drambliu, vyrai pradėjo jį čiupinėti tam, kad suprastų ir apibrėžtų, kas yra tas naujas fenomenas. Vienas iš jų užčiuopė straublį ir nusprendė, kad tai gyvatė. Kitas apsikabino dramblio koją ir apibūdino dramblį kaip medį. Trečiasis pagavo drambio uodegą ir pasakė, kad tai virvė. O ketvirtasis, po to, kai palietė dramblio šoną, užtikrino, kad tai vis dėlto yra siena.

Kiekvienas savo aklume paaiškino tą patį dalyką: dramblį. Tad tai, apie ką jie kalbėjo, yra tas pats dalykas, nors ir apibūdintas visiškai kitokiu būdu.

Daugelis teigia, jog tai gera analogija skirtingoms pasaulio religijoms – jos apibūdina tą patį dalyką, tik radikaliai sirtingais būdais. Todėl kiekvienas turi sutikti, kad nėra vienos religijos, kuri būtų teisingesnė už kitas. Tokiu atveju, jos visos yra vienodai teisingos ir lygios.

Tai yra stiprus bei provokuojantis įvaizdis ir tikrai gali atrodyti, kad jis yra logiškas bei teisingas.

Jeigu Dievas yra amžinas, o mes laikini, tai logiška galvoti, jog nei vienas iš mūsų pilnai negalime pažinti jo prigimties. Bet ar ši filosofinė analogija atspindi tai, kad visos religijos veda pas tą patį Dievą? Tam, kad prieitume išvadą, jog taip yra, reikia ignoruoti kelis dalykus...

Pirmiausia, svarbu atkreipti dėmesį į patį objektą – dramblį. Ką akli žmonės stengėsi apibrėžti iš tikrųjų buvo dramblys, o ne kažkas kitas. Taigi klausimas apie Dievą iš tikrųjų turi tik vieną teisingą atsakymą. Klausimas „Ar Dievas egzistuoja?“ yra panašus į klausimą „Ar Abraomas Linkolnas kada nors buvo JAV prezidentas?“. Jei atsakymas yra „taip“, tai bus tiesa, nepriklausomai nuo to, ar mes ją pripažįstame, ar ne. Taigi ne visos nuomonės, nesvarbu apie ką kalbame, Dievą ar drambį, yra vienodai teisingos.

Antra, visi keturi vyrai iš tikrųjų klydo. Tai, ką jie turėjo apibrėžti, yra dramblys, o ne siena ar virvė, ar medis, ar gyvatė. Jų nuomonės nėra vienodai teisingos – jos yra vienodai klaidingos. Tiesą sakant, tokia analogija neparodo, kad visos religijos yra teisingos. Ji parodo, kad visos jos klysta.

Trečia, ir svarbiausia, filosofinė analogija neapsvarsto jokio apreiškimo ir tiesos pamatymo galimybės. Jeigu šioje istorijoje dalyvautų penktas žmogus, kuris gali matyti (ir šį savo sugebėjimą jau galėjo pademonstruoti), ir apibūdintų dramblį kaip dramblį, tai radikaliai pakeistų analogiją.

Jėzus Kristus, unikalus tarp visų istorijos lyderių, tvirtino esąs „penktasis žmogus“, vienintelis Dievo apsireiškimas. Daugelis žmonių, kurie stebėjo Jėzus stebuklus ir girdėjo Jį kalbant, buvo įtikinti Jo aiškių teiginių apie jo dieviškumą. „Užtat žydai dar labiau ieškojo progos jį nužudyti, nes jis ne tik nepaisydavo šabo, bet ir vadino Dievą savuoju Tėvu, šitaip lygindamas save su Dievu.“¹

Jėzus vis dėlto kvietė mus patikėti Juo, jei norime patenkinti savo troškimą pažinti Dievą... „Aš esu gyvybės duona! Kas ateina pas mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki mane, niekuomet nebetrokš.“²

(1) Evangelija pagal Joną 5:18 (2) Evangelija pagal Joną 6:35