•  Į pradžią >> Patirtis >> Karlas Plattas

Karlas Plattas: Jaučiu malonumą važinėti dviračiu, pasitikėdamas Jėzumi

Keliose lenktynėse dalyvauji kasmet (maratonuose, etapinėse lenktynėse) ir kaip pasiruoši tokioms lenktynėms?

Šiais metais planuoju ketverias etapines lenktynes, apie dešimt svarbių lenktynių ir daug nesvarbių lenktynių, skirtų treniruotėms. Iš viso susidarys apie 50 lenktynių dienų. Kai pradedu ruoštis, viskas vyksta panašiai: dalyvauju keliose nereikšmingose lenktynėse, kad būčiau įgavęs formą per svarbias, o tarp jų – daug treniruojuosi, t. y. nuvažiuoju apie 25–30 tūkst. kilometrų.

Įdedi labai daug pastangų. Kuo važinėjimas kalnų dviračiu tau patinka?

Pastangos nelygios pastangoms: kai patinka tai, ką darai, mažiau jauti krūvį. Esu laimingas ir dėkingas, kad savo pomėgį galėjau paversti profesija ir kad man neblogai sekasi. Važinėjimas kalnų dviračiais – nuostabus sportas. Tiesiog labai smagu skristi per mišką arba įvažiuoti į auksčiausią Alpių viršūnę ir paskui taip mėgautis nusileidimu. Žodžiais negaliu to išreikšti, tai reikia patirti pačiam. Bet lenktynės man taip pat suteikia daug džiaugsmo. Aišku, mes varžomės dėl laimėjimo, bet visada gerbdami kitus sportininkus ir turime sveikas ambicijas. Iš esmės esame kaip didelė šeima.

Treniruotės, lenktynės, šeima... – kaip tau pavyksta išlaikyti pusiausvyrą, kai tiek įtampos?

Tiesą sakant, nėra tiek jau daug įtampos tarp šių dalykų. Kiekvienas mano šeimoje žino savo svarbą ir yra atsakingas. Taip, kartais nebūnu namie kokias dvi savaites, bet paskui vėl būnu tris. Tada galiu kartu su vaikais keltis ir pusryčiauti. Tuomet einu treniruotis ir laisvai galiu organizuoti savo veiklą. Pasiekęs tam tikrą amžių kitaip žiūri į tai, ką laikei svarbiu, kai tau buvo aštuoniolika. Aš nesu vienas iš tų, kurie nuolat studijuoja treniruočių planus, man tiesiog malonu važinėti dviračiu. Dėl to daug kas lengviau.

Sportuojant pergalė ir nesėkmė labai arti viena kitos. Kaip primi pralaimėjimus arba kai nepavyksta kvalifikuotis?

Anksčiau tai buvo sunkiau nei šiandien. Mokiausi iš savo patirties, darausi ramesnis, daugiau žvelgiu į priekį, tuomet lengviau susidoroti su nesėkmėmis.

Ką patartum sportininkams ir ypač jauniems, dar tik pradedantiems kopti karjeros laiptais?

Visada kartoju, kad jauni sportininkai visų pirmą turėtų puoselėti savo aistrą sportui ir mėgautis juo. Tuomet visa kita ateina savaime. Kiekvieną kartą, kai prarasdavau džiaugsmą nustodavau žengti į priekį.

Ką tavo kasdienybėje reiškia gyventi su Dievu, Jėzumi? Kaip tu konkrečiai gyveni su savo tikėjimu?

Viską patikiu Jėzui ir viską priimu iš Jo rankų. Pasitikiu, kad viskas, ką Jis duoda, išeina į gerą, net jei tai kartais man ir nepatinka. Jėzus mums ir man nori tik geriausio.

Kaip tavo santykis su Jėzumi įtakoja tavo santykį su sportu?

Mano santykis su Jėzumi įtakoja visą mano gyvenimą, ne tik sportą. Jis manimi rūpinasi, duoda man sveikatos ir motivacijos varžytis su geriausiais. Mano dalis – treniruotis ir sunkiai dirbti, to Dievas tikisi iš manęs, bet taip pat – būti tinkamu Jo liudininku. Sėkmė tada yra Jo rankose.

Profesionalus sportas ir krikščionybė – ar tai ne priešingi dalykai?

Kodėl jie turėtų būti priešingi? Nematau čia jokios priešpriešos. Aišku, yra taisyklių, kurių krikščioniui dera paisyti, bet šios taisyklės galioja visiems. Reikia elgtis su kitais pagarbiai, su meile, net gi kai varžaisi dėl karūnos. Būtina pripažinti, kai esi silpnesnis, ir visada elgtis sąžiningai. Man pasisekė, kad mano sporte beveik visi varžovai yra draugai. Tai daug ką palengvina.

Ar yra Biblijos eilutė, kuri šiuo metu yra tau svarbiausia?

Taip, tai 31 eilutė iš Laiško romiečiams 8 skyriaus: „Jeigu Viešpats už mus, kas galėtų būti prieš mus?“

Cituoti ar kopijuoti šias mintis be autoriaus sutikimo ar žinios draudžiama.

Kaip galite bendrauti su Dievu
Klausk


   Į PRADŽIĄ   PUSLAPIO VIRŠUS   KONTAKTAI    © KiekvienamStudentui.lt
© KiekvienamStudentui.lt      Į PRADŽIĄ       PUSLAPIO VIRŠUS       KONTAKTAI