•  Į pradžią >> Patirtis >> Ar vyrams kada nors reikia pagalbos?

Ar vyrams kada nors reikia pagalbos?

Aš esu Mindaugas. Aš esu nusidėjėlis. Ir man reikia pagalbos.

Bet juk vyrai nėra silpni, ar ne? Jie savo tvirtose rankose laiko gyvenimo vairą. Vyrai neverkia, jie tik šluosto kitų ašaras. Vyrai nebijo. Jie yra tie, kurie apkabina ir saugo nuo baimių. Vyrams nereikia klausti kelio, jie visada žino, kur jų laivas turi plaukti. Ir staiga – reikia pagalbos?! Kodėl, kam?!

Nes pavargau vėl ir vėl kristi. Vis sunkiau ir sunkiau darosi keltis. Aiškiai suvokiu, kad vienas pats nesugebėsiu gyventi kitaip. Ir ačiū Dievui už tą suvokimą. Kai kasdien bandau į namus partempti vis didesnį mamutą. Kai vis ne gana... Kai dar vieną dieną praleidžiu apmąstymuose, kad rytoj būsiu kitoks... Gera žinoti, kad turiu į ką atsiremti ir kad esu ne vienas.

Nuolat savęs klausiu, ar gyvendamas pagal Bibliją sugebėsiu būti tuo tikru vyru, apie kurį rašo knygose, koks gyvena moterų svajose? Ar tai vyriška atsukti kitą skruostą, ar vyriška atiduoti savo antrus marškinius ir ar vyriška nesivaikyti materialinių vertybių, o imti savo kryžių ir sekti Kristumi? Ar įmanomas sveikas balansas tarp buvimo krikščioniu ir finansinės gerovės? Jėzus sakė, kad krautume turtą danguje, o ne žemėje. Ar tai reiškia, kad turiu rinktis vargšo kelią? Bet Jėzus sakė ir tai, kad visų pirma mums reikia ieškoti Dievo karalystės, o visa kita bus pridėta. Ir aš tuo tikiu.

Kiekvieną dieną aš priimu sprendimus. Svarbius ar nelabai. Aš sprendžiu kaip rengtis, ką valgyti, kur vykti ar kokios spalvos automobilį pirkti. Lygiai taip pat aš pats priimu sprendimą nusidėti. Kartais tai sąmoningai suvokdamas, kartais užsimerkdamas ar slėpdamasis už pasiteisinimų sienos. Rezultatas tas pats – aš nusidedu. Tai atrodo taip žmogiška, įprasta, natūralu... Tik kažkodėl jaučiuosi purvinas ir vėl puolu ant kelių maldaudamas atleidimo, nes tūkstantąjį kartą patekau į nuodėmės spąstus. Raštas sako, kad atlygis už nuodėmę – mirtis. O jei stovint prieš Didelį Baltą Sostą teks pripažinti, kad niekas kitas tik aš pats kaltas dėl savo pasirinkimų? Tada bus vėlu.

Paskutiniojo teismo dieną nebus galimybės pasakyti: „Palaukite, aš būsiu kitoks nuo pirmadienio“. Ir man taip pat nebus pasakyta: „Žinai, bičiuli, gali bandyti dar kartą!” Biblija daugiau nei aiškiai sako, kad išgelbėjimas ir kelias į Dangaus karalystę galimas tik per Jėzų Kristų, tik per jo malonę. Liūdniausia tai, kad laikas eina kol ruošiuosi keistis, kai nuodėmė vėl ir vėl laimi, kai Kristus vis dar ieškomas ar tik rengiamasi Jo ieškoti. O Jėzus sakė, kad laikas trumpas...

Labai dažnai norėdavosi keikti likimą, kad vieni ar kiti dalykai nesusiklostė taip kaip norėjosi. Tačiau, jei ne visų aplinkybių visuma, nemanau, kad būčiau atradęs tai, ką turiu šiandien. Žinau ir tikiu, kad visi maži likimo taškai ir vingiai vieną dieną susijungs į vieną visumą, kai taps aišku, kodėl būtent taip, o ne kitaip viskas susiklostė.

O šiandien aš esu laimingas. Nes radau. Svarbiausias klausimas: koks mano santykis su Kristumi, kas jis man, ir ar aš gyvenu taip, kaip jis mus to mokė? Jei jau žinau atsakymą, visa kita – tik smulkmenos.

Aš žinau. Žinau, kad viskas yra ir bus gerai. Jėzaus vardu.

Cituoti ar kopijuoti šias mintis be autoriaus sutikimo ar žinios draudžiama.

Kaip galite bendrauti su Dievu
Klausk


   Į PRADŽIĄ   PUSLAPIO VIRŠUS   KONTAKTAI    © KiekvienamStudentui.lt
© KiekvienamStudentui.lt      Į PRADŽIĄ       PUSLAPIO VIRŠUS       KONTAKTAI