•  Į pradžią >> Patirtis >> Mano Tėvo meilė

Mano Tėvo meilė

Jolita, turizmo ir viešbučių administravimas

J. Alekna nuot.

Galėjo taip nutikti, kad aš nebūčiau pamačiusi tokių gražių saulėlydžių, vandenynų, žvaigždžių, nebūčiau išgirdusi kūdikių juoko, negalėčiau mokytis, svajoti, džiaugtis gyvenimu, kvėpuoti. Aš galėjau mirti. Ir tik mano Tėvo auka bei meilė išgelbėjo mane.

Beveik visus pirmuosius savo kūdikystės metus aš praleidau ligoninėje. Mano tėvai gyveno labai arti jos, todėl, kai kiekvieną vakarą man temperatūra pakildavo iki 40°C, tėvams buvo lengviau ir vėl grįžti į vietą, kurioje jų vaikas tiesiog geso jų akyse. Kai tik parvykdavome namo iš ligoninės, vos kelioms valandoms praėjus, tekdavo vėl į ją sugrįžti. Tėvai buvo išsigandę, kai man tekdavo leisti vaistus į mažas rankytes, kojas ir netgi kaktą, nes nebebuvo likę kitos sveikos vietos mano kūnelyje. Gydytojai neturėjo tikslaus paaiškinimo, kas vyksta ir kodėl.

Mano tėtis tuo metu dirbo milicijoje. Jis atvykdavo į ligoninę darbo metu, su uniforma bei gąsdindavo daktarus įvariais būdais, bet ir tai nepadėjo išspręsti jo akyse mirštančios dukrytės klausimo. Mano tėvams buvo pasakyta, kad po tiek laiko gydymo geriau nusipirkti karstelį, nes nebėra vilties man išgyventi. Po tokių žodžių tėvai panorėjo mane pasiimti iš ligoninės. Kilo kitas ginčas, nes gydytojai negalėjo duoti tokio leidimo. Per tą kivirčą, dėl mano tėvų meilės ir atkaklumo, dėl jų kovojimo už savo vaiko gyvybę viena iš vyresniųjų gydytojų dar kartą mane apžiūrėjo. Paaiškėjo, kad man lėtinis plaučių uždegimas ir kad infekcija apėmusi daugiau nei pusę plaučių. Tuomet buvo imtasi priemonių. Reikėjo man perpilti pirmos grupės kraują, kokį ir turėjo mano tėvas. Jis buvo davęs kraujo ir anksčiau, bet ne tiek, kiek tuo metu reikėjo man. Kiek aš žinau, man buvo perpilta dvigubai daugiau kraujo, nei buvo galima. Tėvas ir dabar juokauja, kad manyje teka jo kraujas.

Mano būklė buvo atstatyta. Tėvai galėjo grįžti į namus ir pradėti gydymą namuose. Aš pasveikau. Aš išgyvenau. Kai aš buvau kritinės būsenos tarp mirties ir gyvenimo, tėvas buvo pasiruošęs padaryti viską. Ir padarė. Iš savo didelės meilės man.

Man tai primena, ką Dievas padarė dėl mūsų. Jis iš didžios meilės atsiuntė savo Sūnų, kurio kraujas buvo pralietas, kad mes gyventume. Jei ne Kristus, mes būtume Dievo nuteisti dėl savo nuodėmingumo. Dievas, būdamas teisingas, negali priimti pas save žmogaus su nuodėme. Jis yra tobulas ir visa Jo rūstybė yra nukreipta prieš nuodėmę. Bet kaip mylintis Tėvas Jis parūpino ir išeitį: Jis atidavė viską, kad mes būtume išteisinti ir turėtume apstų gyvenimą, kad kaltė nuo mūsų būtų patraukta, kad mes iš tiesų gyventume. Per Kristaus kraują.

Jn 3:16 „Nes Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“.

Jer 31:3 „Dar prieš tai man pasirodė Viešpats, sakydamas: „Aš amžina meile tave pamilau, todėl esu tau ištikimas“.

Cituoti ar kopijuoti šias mintis be autoriaus sutikimo ar žinios draudžiama.

Kaip galite bendrauti su Dievu
Klausk


   Į PRADŽIĄ   PUSLAPIO VIRŠUS   KONTAKTAI    © KiekvienamStudentui.lt
© KiekvienamStudentui.lt      Į PRADŽIĄ       PUSLAPIO VIRŠUS       KONTAKTAI