•  Į pradžią >> Patirtis >> Dievas ant debesėlio

Dievas ant debesėlio

Dovilė Juozapavičiūtė

Gyvenimas niekada nebuvo nei per lengvas, nei per sunkus man. Sakyčiau, jis buvo vienas tų vidutiniškų gyvenimų, kuriuos gyvena dauguma žmonių - su daugybe pareigų, mažai džiaugsmo ir dar mažiau prasmės. Kažkur toje rutinoje visą laiką klaidžiojo mintis, kad pasaulis yra neteisingas, nesąmoningas ir neveikiantis. Dar iš vaikystės atėjęs ten sėdėjo ir Dievas. Tiesa, tuo metu jis buvo toks mažas, susiraukšlėjęs senukas, lakstantis debesimis. Sėdėjo jis kamputyje susigūžęs tuo metu, kai debesų danguj nebūdavo, ir nieko nedarė - nei į mano norus atsakinėjo, anei savo nuomonę turėjo, nei šiaip kokią veiklą vykdė. Tik vietą užėmė. Ir visokių nesąmonių susigalvodavo - kad ir savo sūnų į žemę siuntė, o tas kryžkelėse galvą pasirėmęs rymodavo, žmonių kvailumu neatsistebėdamas, bet jų nuodėmes vistiek atpirkdamas. Nesupratau, kam man jo reikėjo, bet kad jau daug vietos neužėmė ir per daug gyventi netrukdė, galėjo pasilikti. Netgi keletą maldelių močiutė pamokė. Taip ir nesupratau, kam jam reikėjo, kad aš tą “Tėve mūsų” kartočiau, bet kad jau pasakyta, kad reikia, tai vadinasi reikia, o jei dar kažkam nuo to geriau darosi - juk nesunku.

Kažkuriuo metu gyvenime atsirado naujas poreikis - būti sėkminga. O taip, apie tai parašyta milijonas knygų, kiekvienoje savos mintys, savos tiesos ir neteisybės. Ir perskaičiau jų daug. Ir kai aš sakau daug, tai ir turiu galvoje tą “daug”, kur, kaip močiutė sako, vežimu veža. Ir kai kurie principai pasirodė paprasti ir kartais veikiantys, todėl kuriam laikui pakako. Tačiau vėliau, po mėnesio ar dviejų, reikėdavo naujos sistemos, naujos informacijos, naujos knygos. Kaip kokio narkotiko. Galiausiai atėjo laikas, kai lengviau atsipūčiau ir maniausi suradusi atsakymus - visiškai savitą sistemą, kaip veikia pasaulis. Toje sistemoje dievas buvau aš. Tik buvau nekoks dievas, nes nežinojau, kas bus toliau, nesugebėjau laikytis žodžio, neturėjau valios net pačios sistemos praktikuoti. Mano senasis gerasis Dievas kaip vaikščiojo po debesis, taip vaikščiojo. Kartais jį aplankydavau jo namuose. Ten man patiko - vasarą vėsu, daug gražių paveikslų. O ir muzikai skonį jis turėjo neblogą. Gal kiek retro - vargonai jau senokai savo populiarumo viršūnę palikę - bet vis tiek nieko. Kartais Dievas mėgindavo su manimi pasikalbėti. Tiesa, jis toks keistas truputį, pasiųsdavo kokį žmogų ar knygą paduodavo į rankas bibliotekoje, ir šmaukšt atgal po debesis braidžiot. Nei labas, nei sudie. Daugybę kartų taip ir likdavau nesupratus, kas nutiko. Dar Dievas karts nuo karto mėgdavo pareguliuoti man gyvenimą - tai vienur nusiųsdavo, tai kitur. Ir nors dažniausiai man nepatikdavo mano planų griuvimas, bet vėliau paaiškėdavo, kad Dievas man geresnį kelią parodydavo. Tiesa, kai suprasdavau tai, jau būdavau jį iškeikusi visais žinomais keiksmais ir dar keliais mano pačios sugalvotais. Bet jis nepykdavo ir nereikalaudavo iš manęs atsiprašymo. Todėl jo nevariau iš savo gyvenimo visiškai, tik truputį toliau nuo manęs, kad nereguliuotų, ką ir kaip turiu daryti.

Taigi, buvau savo dievu. Ir tai veikė - juk taip patogu, kai pati nusistatai taisykes ir gali jas perkurti kada panorėjusi. O to prireikdavo dažnai. Po truputį mano gyvenimas įgavo formą, su taisyklėm ir tūkstančiais jų išimčių; su moralinėmis normomis, kurių laikytis buvo nesudėtinga, nes tereikėjo nežudyti. Meluoti ir apgaudinėti buvo normalu, svetimauti - nieko ypatinga, vogti negražu, bet jei būtų prireikę (tiesa, neprireikė) tai irgi nebūtų buvus jokia bėda. Viskas tik tam, kad galėčiau būti kažkuo, pasiekti kažko, turėti kažką. Tik… To, ką jau turėjau, nepakako, norėjau daugiau. O tam, kad gautum daugiau, reikia dar labiau lankstinti sistemą. Bet, kai esi dievas, tau tai ne bėda.

Galbūt gana baisiai atrodo toks mano gyvenimo aprašymas, tačiau esu tikra, kad nesu vienintelė, kuri taip gyveno ar gyvena. Ir netgi, nesveikai nuskambės, žinau, bet džiaugiuosi, kad galėjau pažinti tą gyvenimą, nes žinau, kad gali būti išgydyta net ir labiausiai supuvusi moralė.

Atėjo metas mano gyvenime, kai supratau, kad man viskas nebepatinka. Nebeturėjau beveik jokių sveikų ar apysveikių santykių su savo šeima, draugais. Net mano, kaip tada maniau, geriausia draugė, mane paliko likimo valiai. Įdomus tas pasaulis - kol gyveni ir šypsaisi, viskas tvarkoj, bet kai pradėjo lįsti mano problemos, draugė nusprendė, kad aš per daug depresuota. Dabar, žiūrėdama atgal, matau, kad mano būklė buvo iš tikrųjų atitinkanti depresijos apibūdinimą.

Tuomet į mano gyvenimą atėjo keli nauji žmonės. Juos irgi buvo pasiuntęs Dievas. Išklausiau. Įsiklausiau. Ir tuomet supratau, kad niekada nebuvau pažiūrėjusi į su manimi gyvenusį Dievą kaip į asmenį. Niekada nesistengiau jo pažinti. Ir niekada nesupratau, ką jis veikia ir kaip tai daro. Tie žmonės man papasakojo apie Dievo šeimos istoriją - kaip jis sukūrė žmones, kad galėtų su jais bendrauti, kaip šie jį išdavę, kaip jis juos ištrėmęs, bet lydėjęs vieną išrinktąją tautą kelis tūkstančius metų, kaip šie jam nepaklusdavę, kaip jis paaukojo savo vienintelį Sūnų, kad per jį galėtų atkurti santykį su žmonėmis. Ir tuomet sužinojau pribloškiančią naujieną - Dievas man parašė meilės laišką, Bibliją. Apie Bibliją žinojau ir anksčiau, žinoma, tačiau mintis, kad tai yra asmeniškas laiškas man, meilės laiškas nuo Dievo, mane pribloškė. Galiausiai supratau, kas, kaip ir kodėl vyksta, kaip gyventi santykyje su Dievu ir kad jis ne braido debesėlių jūroj, bet rūpinasi manimi, turi jausmus, yra parengęs man nuostabų gyvenimo planą. Kažkada anų metų lapkritį aš pasikviečiau į savo širdį ir savo gyvenimą ir Dievo Sūnų - Kristų, nes tik per jį galima susitaikyti su Tėvu. Jis atsivedė su savimi Šventąją Dvasią, kuri man padeda giliau pažinti Dievą bei Jėzų. Nesakysiu, kad visada gerai sutariame - kartais jie užsimano lįsti ten, kur aš nenoriu jų įsileisti, primena man mano praeities klaidas. Kartais aš tiesiog nenoriu su jais bendrauti. Tačiau tai nepakeičia to, kad Dievas iš mano gyvenimo nebepasitrauks.

Cituoti ar kopijuoti šias mintis be autoriaus sutikimo ar žinios draudžiama.

Kaip galite bendrauti su Dievu
Klausk


   Į PRADŽIĄ   PUSLAPIO VIRŠUS   KONTAKTAI    © KiekvienamStudentui.lt
© KiekvienamStudentui.lt      Į PRADŽIĄ       PUSLAPIO VIRŠUS       KONTAKTAI